Vasario 18 dieną Paežerių bibliotekoje vykusiuose garsiniuose skaitymuose pagerbėme Kristijono Donelaičio atminimą, minėdami jo 245-ąsias mirties metines. Šis unikalus lietuvių literatūros klasikas paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūroje, o jo poema Metai iki šiol žavi tiek literatūros mylėtojus, tiek tyrinėtojus.
Poemą Metai sudaro keturi ciklai, kuriuose vaizduojamas XVIII a. Mažosios Lietuvos kaimo žmonių gyvenimas, jų kasdieniai rūpesčiai, darbai ir džiaugsmai, glaudžiai susiję su gamtos ciklais. Šįkart skaitymai buvo kitokie nei įprasta – pasitelkėme šiuolaikines technologijas. Klausydami garso įrašų ne tik iš naujo atradome poeto eiles, bet ir prisiminėme jo biografiją, jo kūrybinį palikimą bei istorinį kontekstą.
Kadangi pavasaris jau ne už kalnų, pasirinkome skaityti ištrauką iš ciklo Pavasario linksmybės. Vos nuskambėjus pirmajai eilutei – „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“ – dalyviai mintimis sugrįžo į mokyklinius metus, kai šiuos žodžius mokėsi atmintinai. Įdomu tai, kad net po daugelio metų šie tekstai vis dar išliko atmintyje, įrodydami K. Donelaičio kūrybos įtaigumą ir svarbą.
Vis dėlto ne vienas prisipažino, jog anuomet buvo nelengva perskaityti ir suprasti senąją kalbą, kuria parašyta poema. Tačiau šiandien, turint daugiau gyvenimiškos patirties ir platesnį suvokimą apie praeities realijas, Donelaičio kūrinys atsiskleidžia dar ryškiau – jis ne tik liudija praeities žmonių kasdienybę, bet ir primena apie lietuvių kalbos bei kultūros tapatumą.
Šie garsiniai skaitymai tapo ne tik literatūrine kelione į praeitį, bet ir įkvepiančiu bendrystės momentu. K. Donelaičio Metai – tai kūrinys, kurį verta skaityti ir šiandien, atrandant vis naujas jo prasmes ir grožį.
Taip pat bibliotekoje ta proga eksponuojama literatūrinė paroda „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“, kurioje galima susipažinti su K. Donelaičio gyvenimu, kūryba ir jo epochos kontekstu.
Siga Paplauskienė,
Paežerių bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės