GIMTOSIOS ŽEMĖS ATSPINDŽIAI: leidiniai apie Šiaulių rajoną

Fotoalbume „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“ pateikiama dvidešimties autorių aštuoniasdešimt septynios nuotraukos, kur užfiksuoti ryškūs Šiaulių rajono ženklai: vietos, peizažai, įvykiai, šventės, tradicijos, sakralinė architektūra ir kiti meno kūriniai, žmonės. Visa tai yra Šiaulių rajono savastis, matoma ir iš daug toliau, nei brėžia Šiaulių krašto ribos. Nuotraukos išdėstytos, atsiremiant į Lietuvą puošiančių keturių metų laikų ir visada svarbią trispalvės simboliką.

„Gražus kultūros medis veši Šiaulių rajono žemėje. Esame ir būsime tiek stiprūs, kiek esme ir būsime kultūringa, brandi tauta. Šiaulių rajonas rodo savo kūrybines galias, susitelkimą, darbštumą. Sukasi metų ratas, keičiasi metų laikai, kartos auga ir sensta, bet lieka jų ženklai, įspausti darbuose, pasakojimuose. Pasakojimuose apie tai, kas svarbu, svarbiau, svarbiausia, jei perfrazuotume Vincą Kudirką, Lietuvos himno autorių“.

Prof. Džiuljeta Maskuliūnienė

Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai : fotoalbumas / [sudarytoja ir redaktorė Džiuljeta Maskuliūnienė]. – [Vilnius] : [Litera], 2019. – 79, [1] p. : iliustr.

Knygoje „Šiaulių rajonas“ publikuojama medžiaga apie Šiaurės Lietuvos rajoną, jo istoriją, gamtą, žmones. Gausios iliustracijos atskleis šio krašto krašto gamtos grožį, leis pažvelgti į kultūros paveldą, puoselėjamas tradicijas, čia gyvenančių žmonių buitį ir verslą. Knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Šiaulių rajonas = Šiauliai District / teksto autorius ir sudarytojas Algimantas Puodžiūnas. – Šiauliai : Šiaulių rajono savivaldybė, 2005. – 109, [15] p. : iliustr., žml.

„Leisti tokio pobūdžio leidinį paskatino istorinis faktas, kad Šiaulių rajonas pirmą kartą, turi naujai sukurtą ir Prezidento dekretais įteisintą heraldiką. Ši knyga bus naudinga savivaldybės, kultūros ir švietimo darbuotojams, organizuojantiems rajono, miesto ir miestelių šventes. Ypač ji aktuali pedagogams, ugdantiems jaunąją kartą, bei moksleiviams, besidomintiems savo krašto praeitimi ir dabartimi. Tikimės, kad ši knyga bus istorinio pažinimo šaltinis tiek rajono visuomenei, tiek šalies ir rajono svečiams“.

Leidėjai

Šiaulių rajonas ir šiuolaikinė jo heraldika = District of Šiauliai and its contemporary heraldry / Šiaulių rajono savivaldybė. – Klaipėda : S. Jokužio l-kla-sp., 2002. – 31, [1] p. : iliustr.

Knyga išleista Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmečiui paminėti. Laikas negailestingas, vis daugiau Atgimimo laikotarpio svarbių ir įdomių įvykių bei faktų nugrimzta į užmarštį, todėl bandyta kalbinti to laikotarpio amžininkus ir užrašyti jų prisiminimus. Knyga skiriama to meto įvykių aktyviems dalyviams – sąjūdiečiams ir visai Šiaulių rajono bendruomenei. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.

„Tikimės, kad šis leidinys padės prisiminti to laikotarpio dvasią, neleis kai kuriems istorijos faktams nugrimzti į užmarštį, ir nors maža dalele prisidės prie to meto amžininkų entuziazmo ir triūso Lietuvos labui įvertinimo“.

Redakcijos žodis

Sąjūdis Šiaulių rajone / sudarytoja Eglė Verseckaitė. – Šiauliai : Laimužė, 2008. – 163, [2] p. : iliustr., faks., portr.

Senas namas ir gerosios dvasios,
Knygų eilės, spingsulė blanki,
O palėpėn užklydęs surasi –
Ko bijaisi slapčia ir tiki…

Anglickaitė-Šleževičienė Jolanta

Ši knyga – pirmasis bandymas po vienu – knygos – stogu sutelkti visus, kurie kuo nors susiję su Kuršėnais ir šio miesto apylinkėmis.
Kuršėnų enciklopedijoje pristatome ne tik asmenybes, bet ir miesto įmones, įstaigas. Organizacijas, pasakojame apie šio krašto praeitį ir dabartį. Tai savotiškas informacinis Kuršėnų krašto palydovas, padėsiantis susipažinti  tiek  ir su šio krašto žmonėmis, tiek ir su jo įžymybėmis bei istorija.

Sudarytojai

Kuršėnų enciklopedija / [sudarytojai Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis]. – Vilnius : Žuvėdra, 2005. – 312 p. : iliustr., portr.

„ … dar viena kraštotyros knyga – tai kompleksinės ekspedicijos, vykusios 1999 metų liepą Kuršėnų apylinkėse, rezultatas.

Trejus metus brandintos knygos objektas truputį skiriasi nuo kitų – Kuršėnai yra miesto tipo gyvenvietė, išsiplėtusi sovietmečiu. Regis, ką berasi, kad ir labai išraiškinguose mūruose?..  Savo maršrutus pratęsėme iki kaimiškosios seniūnijos Micaičių, Urkuvėnų, Varputėnų, Drąsučių ir kitų kaimų, išsaugojusių daug istorijos ir kultūros paveldo.

Kuršėnai ir aplink juos išsidėstę kaimai, juose gyvenantys žmonės, jų gyvenimo būdas – tokia pagrindinė knygos tema. Ją kiekvieno straipsnio autorius interpretuoja savaip: vienas daugiau faktų, archyvinės medžiagos pateikdamas, kitas įpindamas ir emocijų, pasakojimo“.
Irena Seliukaitė

Kuršėnai / [sudarytojos Irena Seliukaitė, Laimutė Varkalienė]. – Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2003. – 503, [1] p. : iliustr., faks., gaid.

Knygoje, remiantis gausia dokumentine medžiaga, aprašomas Kuršėnų XIX a.-XX a. pirmosios pusės gyvenimas, perteikiama to laikmečio dvasia, gyvenimo detalės. Daug vietos skiriama Kuršėnų bažnyčios istorijai, joje dirbusiems kunigams aprašyti.
Knygoje minimi dramatiški XX a. penktojo dešimtmečio įvykiai, nekaltų žmonių žudymai.
Kad geriau  būtų jaučiama aprašomojo periodo dvasia, knygoje nevengiama nutolti nuo Kuršėnų gyvenimo, dažnai primenama visos Lietuvos valstybės tuometinė situacija ir kontekstas.

Kiek mažai dar ištyrinėta pilkapių, senųjų gyvenviečių, pagaliau piliakalnių, miestų, kiek daug dar neatrastos istorijos kultūrinių sluoksnių paslėpta laiko nuo mūsų akių.
Tokia dažnai atrodo ir Kuršėnų istorija, kantriai laukianti savo tyrinėtojo, kuris imtųsi ir aprašytų miestą nuo priešistorės, archeologinės dalies iki pirmųjų rašytinių paminėjimų ir net iki šių dienų. Tačiau mažų miestelių istorijos gimsta sunkiai, ypač tų, kurie yra toliau nuo sostinės, toliau nuo istorinių įvykių, toliau nuo archyvų, galų gale ir toliau nuo turistinių maršrutų, provincijos gilumoje, kur tarsi pats laikas teka visai kitu ritmu, kur įvykiai dažniausiai yra vietinės reikšmės, nieko nelemiantys bendrame valstybės kontekste.
Visa didžioji politinė istorija, atrodo, pralenkia ar aplenkia Kuršėnus, nes jie stovi pagrindinių kelių nuošalėje, niekas į juos neužklysdavo ir nepalikdavo ateinančioms kartoms jokių žinių apie tai, kaip atrodė Kuršėnai XVI amžiaus pabaigoje ar XVII, ar XVIII amžiais. Pirmos žinios atsiranda tik XIX šimtmetyje“.
Jonas Kiriliauskas

XIX a. – XX a. pirmosios pradžios Kuršėnai: gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės / Jonas Kiriliauskas. – Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2014. – 367, [1] p. : iliustr., portr.

Leidinio turiniu siekta parodyti, kaip nuo pirmosios knygos, nuo parapinės mokyklos, nuo skaitančių žmonių atsiradimo rutuliojosi istorija, atvedusi iki viešosios bibliotekos institucijos susiformavimo. Devynių dešimčių metų istorija dėstoma kaip pasakojimas apie knygas, žmones ir laiką.
(Iš kn. įvado)

„Skaitytojas, prieš užversdamas šią knygą, tikriausiai darsyk mintimis perbėgs jos turiniu ir pagalvos, kad, eidamas į biblioteką knygų, įsitraukia į nematomą laiko grandinę, kurioje praėjusios kartos tarsi tiesia jam savo sukurtas ir skaitytas knygas. Galbūt nuo to pojūčio sukirbės slaptos mintys: „Ką aš ateinančioms kartoms ištiesiu paskaityti? Ar mano knygas kas nors priims, supras?“ Viltis, kad lietuviškas žodis ir knyga bus reikalingi, labai tikroviška. Knyga buvo, yra ir ateityje išliks“.
Jonas Kiriliauskas

Kuršėnų bibliotekos istorija : (žmonės, knygos, laikas) / Jonas Kiriliauskas. – Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2015. – 223, [1] p. : iliustr

Gruzdžiai – 17-oji Lietuvos valsčių serijos dviejų dalių monografija, skiriama Gruzdžių (seniau Zamūšės 375-osioms metinėms (2011). Pirmoji jos dalis – tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremtas, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruotas 60 straipsnių autorių – žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimas apie dabartinio Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio bei jo apylinkių gamtą, istoriją, archeologinius senosios žiemgalių žemės paminklus, dvarų urbanistinę raidą ir likimus, apie Šiupylių (Zamūšės) ir Gruzdžių parapijų praeitį, bažnyčias. Dielis dėmesys skiriamas 1918-1940 metų istorijos tarpsniui, gruzdiečių kančioms ir pasipriešinimui sovietų okupacijos metais; Atgimimui, dabarčiai.

Ši monografija – jos sudarytojo, vyriausiojo redaktoriaus ir daugelio straipsnių autoriaus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Domijono Šniuko padėka ir kūrybinė dovana savo gimtiesiems Gruzdžiams.

Gruzdžiai / [sudarytojas Damijonas Šniukas]. – D. 1. – 2009. – 985, [13] p. : iliustr., faks., portr., žml..

Knygoje 67 autoriai – žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti žodžio meistrai 89 straipsniuose pristato krašto skaitymo tradicijų, mokyklų, kultūros, sveikatos įstaigų, smuklių istoriją, statybos ir technikos raidą, davasinį paveldą, kalendorinius papročius, laidojimo tradicijas, religinį gyvenimą, papročių teisę. Kalbininkai nagrinėja vietos žmonių šnektą, pavardes, vietovardžius, vaizdingus posakius, paveriamos pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos, dainų skrynelės. Pristatomi iš Gruzdžių, Šakynos, Šiupylių apylinkių kilę įžymūs žmonės – Jonas Šliūpas, Aleksandras Merkelis, Augustinas Gricius, Marius Katiliškis-Albinas Vaitkus ir kt.

Gruzdžiai / [sudarytojas Damijonas Šniukas]. – D. 2. – 2010. – 1283, [18] p. : iliustr., faks., portr., žml.

Šia knyga siekiama teikti išmokti teigti pozityviuosius reiškinius, įvertinant praeitį, matyti dabartį ir kurti ateitį, pildyti šioje knygoje pateiktą Raudėnų apylinkių istoriją savo žinojimu ir patirtimi. Tegul tampa ši knyga Gimtinės istorijos pradžia būsimoms kartoms, kurios tęs pradėtą darbą, rašys savo knygas ir dirbs savo kraštui bei jo žmonėms.  https://www.sena.lt/dokumentine-literatura/raudenu-krastas

„Ši knyga pirmiausia skiriama šviesiam čia gyvenusiųjų atminimui. Kiek daug jų – kunigų, švietėjų, kultūros žmonių įvardyta, kiek nepaminėta – jų pradėtus darbus tęsia dabar gyvenantys. Tęsia garbingai, daug gražių dalykų galima rasti Raudėnuose. Ar jie prigis, ar ras pasekėjų, priklausys nuo daug ko, tačiau labiausiai nuo pačių žmonių. Jiems ir linkėčiau skaityti šią knygą su meile – ne straipsnių autoriams, o savo istorijai. Skaityti, tirpdyti abejingumą, tikėti, kad visų mūsų gyvenimai kuria ir pildo istoriją“.
Irena Seliukaitė

Raudėnų kraštas : straipsnių rinkinys / [sudarytoja Irena Seliukaitė. – Vilnius : Diemedžio leidykla, 2007. – 495 p. : iliustr.

2001-ųjų vasarą kompleksinės kraštotyros ekspedicijos dalyviams keliaujant po seniūniją, dar buvo sunku prognozuoti būsimą monografiją. Nuoširdūs pasakojimai, daugelio likimų apžvalgos gulė į puslapius.
Daugiau kaip 40 autorių, daugybė nuotraukų, schemų, straipsnių, bylojančių apie istoriją, kultūrą, šventes, bažnyčią. Apie žmones, kurie gyveno ir gyvena šiame krašte.
Tokios knygos apie Šakynos kraštą dar nebuvo.
Joje apibendrinami daugelio sričių specialistų sukaupti duomenys. Jie surinkti ne tik 2001-aisiais. 1938 metais Šakynos apylinkėse kraštotyros tyrinėjimus atliko ir Petro Bugailiškio vadovaujami Šiaulių kraštotyros draugijos nariai. Jie rinko medžiagą pirmosios Lietuvos nepriklausomybės formuojamuose kaimuose ir miesteliuose.
Šakynos praeitis – marga. Jos neaplenkė istoriniai įvykiai, keitėsi administracinės ribos, valdžios, praūžė sukilimai, karai, sunkiai gyjančias žaizdas paliko pokaris.
Monografiją rašė labai daug žmonių. Rašė ne tik straipsnių autoriai, bet ir įvairių žinių perteikę šių apylinkių gyventojai. 
http://old.skrastas.lt/?data=2013-03-21&rub=1065924817&id=1363715864

„Ir vis dėlto nors ir plonėdama, kartais ties išlikimo riba balansuodama tęsiasi per šimtmečius gyva tradicija – atminties šviesa  iškylanti, gimtosios kalbos, tarmės perlais sužibanti, nenumaldoma jėga traukianti prie Agailių miško šaltinėlio… Ir tada atsiranda tikėjimas, kad gyvuos Šakynos kraštas, visada bus kuriančių ir jos istoriją saugančių žmonių“.
Irena Seliukaitė

Šakynos kraštas : [straipsnių rinkinys / sudarytoja Laimutė Varkalienė]. – Vilnius : „Diemedžio“ leidykla, 2013. – 742, [2] p. : iliustr

Solidžioje, 200 puslapių gausiai iliustruotoje knygoje – Kairių parapijos istorija nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Tiesa, praeičiai skirta daugiau vietos. Antrą knygos dalį užima nuotraukos. Pasak Vaclovo Motiejūno, nuotraukomis norėta užfiksuoti senąsias sodybas, išlikusius jų ansamblius ar pavienius pastatus. Nuotraukose – ir garbingą istoriją menantys pastatai: bažnyčia, karčiama, parapijos namai, geležinkelio stotys… Keli puslapiai skirti palinkėjimams bei istoriniams dokumentams iš Šiaulių vyskupijos kurijos archyvo. https://www.regionunaujienos.lt/padovanota-knygu-apie-kairiu-parapija/

„Mums artimas Kaimas, mes su juo sutapę. Mus džiugina kilniojo Kaimo žmonės, jų meilė žemei, artimui. Gerbkime vienas kitą, saugokime tėvų, senelių, prosenelių ir garbingų žmonių atminimą. Puoselėkime jų dvasinį, kultūrinį palikimą.“
Ona Glazauskienė / Palinkėjimas iš knygos

Pasivaikščiojimai po Kairių parapijos istoriją / sudarytojas Simonas Strelcovas. – Šiauliai : UAB Šiaulių spaustuvė, 2014. – 203, [1] p. : iliustr..

Knygoje, naudojant archyvinius, istorinius, literatūrinius šaltinius ir žmonių pasakojimus, aprašoma Kužių parapijos istorija: banyčių pastatai, Kužiuose dirbę kunigai, buvusios ir veikiančios katalikiškos visuomeninės organizacijos. Aptariami bažnyčios ir mokyklos santykiai ir bendra veikla, parapijiečių gyvenimo, švenčių akimirkos.

KUŽIŲ DAINA / Jolanta Anglickaitė-Šleževičienė

Tiesia ranką Kuršėnams Šiauliai,
Traukiniai dunda, rieda mašinos,
Vidury įsikūrę Kužiai
Kunigaikščių laikus mena, žinom.

Čia žirgynas stovėjo kadais –
Kalba faktai istorijos svarbūs!
Štai kodėl trys ristūnai žirgai
Puošia vėliavą mūsų ir herbą.

Priedainis:
Įgimtuosius Kužius veda kelias –
Jau miestelį matai ant kalvos.
Būk pasveikintas, mielas kampeli,
Žemės pėda brangios Lietuvos.

Čia, kur protėvių mūsų kapai,
Žydi gėlės, sakmes šlama liepos,
Bažnytėlėn pakviečia varpai,
O malda širdyse atsiliepia.

Čia žydriausias pasauly dangus
Ringuvos atsispindi upely,
Čia kaip niekur jautiesi saugus –
Žalios pievos, miškai ir kalneliai.

Auga , statosi mūsų Kužiai,
Aidi šventinė muzika, dainos,
Treniruojas jaunieji šauliai –
Pamaina tai naujoji ateina.

Čia darželis, sava mokykla,
Kur užgimsta ir pildos svajonės,
Liejas rankų, širdžių šiluma,
Kai gerovei visų dirba žmonės.

Bažnytėlėn sukviečia varpai : [kraštotyrinė medžiaga apie Kužių miestelį Šiaulių rajone / sudarytojai Vaida Kaupaitytė, Modesta Kvietkauskaitė, Marija Rusteikaitė, Viktorija Timinskaitė, Violeta Laurutienė, Virginija Steponavičienė, Nijolė Viktoravičienė]. – Kužiai [i.e. Radviliškis] : Litera, 2013. – 155, [1] p. : iliustr.

Šiame žinyne aprašoma kelių kartų krašto gyventojų kraštotyros veikla, jų darbai, pasiekimai, Šiaulių kraštotyros draugijos puoselėjamos tradicijos.

Kraštotyros veikla neturi pabaigos. Greitų pokyčių, informacijos, naujų technologijų amžiuje, kai pasaulis globalėja, atsivėrė valstybių sienos, nedidelių šalių istorija, tradicijos ir papročiai, prigimtinė kultūra darosi labai trapūs.
Reikia didžiuotis kraštotyrininkų veikla, padedančia išlikti Lietuvai savita valstybe Europos bendrijoje.
Irena Seliukaitė

Krašto tyrėjai: darbai ir tradicijos : žinynas apie kraštotyrininkus, tyrinėjusius Šiaulių rajoną / [sudarytoja, kolegijos pirmininkė Laimutė Varkalienė]. – Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 92, [1] p. : iliustr., portr

Solidi, lietuvių ir anglų kalbomis išleista knyga „Šiaulių rajonas. Krašto senieji amatai“. Jos teksto autorius ir sudarytojas — kraštietis, rajono savivaldybės Informacijos tarnybos specialistas Algimantas Puodžiūnas. Jis daugelį metų kruopščiai rinko medžiagą apie krašto tradicijas, žmonių buitį ir verslą, senuosius amatus bei šiandienos tautodailininkų darbus.

Knygoje atskirai pristatomi 45 rajono tautodailininkai. Ji iliustruota spalvingomis tautodalininkų bei jų dirbinių nuotraukomis, pateikta jų kūrybinio darbo apžvalga.

http://old.skrastas.lt/?data=2007-09-06&rub=1144745056&id=1188924487

Šiaulių rajonas : krašto senieji amatai = Šiauliai district. : old crafts of the region / [teksto autorius ir sudarytojas Algimantas Puodžiūnas]. – Šiauliai : Lietuvos ūkio ministerija : Šiaulių rajono savivaldybė, 2007. – 113, [14] p. : iliustr., žml..