,,Vien tik paukščių čirenimas už lango ir keistai girdima, tartum sulaikius kvėpavimą, tuščio namo tyla bei tykus oro virpėjimas virš jųdviejų kūnų, primenantis jiems, nors jų akys buvo įsmeigtos į lubas, kad jiedu visiškai nuogi.“
1924 m. kovo 30-oji išaušo neįprastai šilta ir saulėta – tiesiog tobulas Motinų sekmadienis. Tačiau dvidešimt dvejų našlaitei Džeinei Ferčaild ši diena niekuo neypatinga. Nebent tuo, kad tai proga pasimėgauti laisve nuo tarnaitės pareigų kilmingų anglų namuose, kuriuose ji dirba nuo šešiolikos metų. Tądien lemtingai suskambęs telefonas pakeitė ne tik dienos planus. Slapto Džeinės meilužio Polo Šeringemo, kaiminystėje gyvenančio jaunojo dvaro paveldėtojo, skambutis ir toliau sekę įvykiai pakeitė viso nepaprasto jos gyvenimo tėkmę. Džeinė dar nežino, kad šis judviejų susitikimas bus paskutinis.
Būsiu nepopuliari – man nepatiko. Jeigu čia vienas geriausių rašytojo kūrinių, kaip teigiama, tai įdomu, kaip atrodo tas prastesnysis kūrinys. Poetiška, rafinuota, bet ar reikėjo tiek gašlumo? Pusę knygos vien apie vaikščiojimą nuogomis. Visiškai neatitinka knygos koncepto. Ne veltui vos 100 puslapių knyga, nes nėra labai daug ką ir papasakoti joje. Gaila, kai tenka šitaip įvertinti knygą, bet tuo ir įdomus skaitymas – niekada nežinai, kas tavęs laukia. Be to, vienam juk nuostabiai patiks, o kitam, kaip šiuo atveju man, nesužavės visai.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma