Laukinis liūdnumas ir laimė, kalėjimas amžiuos ir pašėlusi valia, gyvenimo padugnė, piktas kerštas ir pasiryžimo šventumo nekaltybė, požemio klaikumos rauda ir begalinis beprotingas džiaugsmas, – visa gyvenimo disonansų aidija, tur būt, ne mano vieno išpažinties verta.
Ir jeigu aš esu, tai todel, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.
Ir jeigu aš būsiu, tai tik todel, kad mūsų niekas nemiršta.
Todel aš ir einu į gyvenimą mylėdamas žemę, tą žiaurią, rūsčią, drėgną. Todel ir negailestingai suskaitytos mano dienos man yra palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės sultis ir amžinai grįžtančią dainą.
Iš naujeniosios poezijos antologijos „Vainikai“. Kaunas, 1921 m.
Kalba autentiška
http://www.tekstai.lt/tekstai/339-sruoga-balys/4554-balys-sruoga-autobiografija-1921
Į LIETUVĄ ŽIEMOJANČIĄ EINU
BALIUI SRUOGAI –125
PARENGĖ KUŽIŲ BIBLIOTEKA
Balys Sruoga – plataus, šakoto talento rašytojas: poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
B.Sruoga gimė 1896m. vasario 2d. Baibokų kaime, Biržų apskrityje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo kūrinius Aušrinėje, Rygos Naujienose, Lietuvos žiniose, Naujam Take, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale Vaivorykštė. 1914m. B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių.
1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinio Vilkolakio teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruoga įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo Santaros grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje.
1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete.
B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.
http://antologija.lt/author/balys-sruoga
Nuotr. Balys Sruoga su dukra Dalia
Įkvėpimo žemė : [fotografijų albumas] / Romualdas Rakauskas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1998 (Kaunas : Spindulys). – 241, [6] p.
GIMTOSIOS SODYBOS KAMPELIS
Baibokų kaimas
Biržų rajonas
Supasi, supasi lapai nubudinti,
Šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti, –
Skleisdami gaudesį alpstantį, liūdintį,
Supasi, supasi lapai nubudinti.
Iš rinkinio „Saulė ir smiltys“, [1920]
RUDENINIAI ŽVILGSNIAI
Kartą ėjom ankstų rytą, kai dar saulė netekėjo.
Liūdnas sodas. Liūdnos godos. Liūdnas rytas rudeninis.
Gūdžios pušys, margos liepos, it sustingusios merdėjo.
Kartą ėjom ankstų rytą, kai dar saulė netekėjo.
Veltui siekė ranka ranką, sielos siela negirdėjo.
Veltui kūrėm sieloj laužą, tąryt saulė netekėjo.
Liūdnas sodas. Liūdnos godos. Liūdnas rytas rudeninis.
Eilėraščiai / Balys Sruoga ; [parengė Agnė Iešmantaitė]. – Vilnius : Žaltvykslė, [2004] (Vilnius : Sapnų sala). – 79, [1] p.
Lietuvių lyrikoje B. Sruoga įteisino nepastovią, nuolat besikeičiančią sąmonės tėkmę, iš kurios kilo laki, lengva pustonių, asociacijų, nutylėjimų ir melodingų pakartojimų struktūra, būdinga jaunųjų laikų moderniajai lyrikai.
Kubilius Vytautas, XX amžiaus literatūra, Vilnius, 1996.
Į mėlynus tolius : poezijos rinktinė / Balys Sruoga ; [sudarė Stasė Budrytė ; dailininkas Rimtautas Gibavičius]. – Vilnius : Vaga, 1981. – 333, [1] p.
Apie B. Sruogos poeziją literatūrologas Vytautas Kubilius yra sakęs: „Poezija buvo pirmutinis, toli gražu nepilnas ir netobulas, didžiulio B. Sruogos talento pasireiškimas. Tačiau be šios patirties vargu ar būtų atsiradusi jo dramose skaidraus poetiškumo, lyrinio švelnumo ir graudesio atmosfera, sidabrinis frazės skambumas ir grakštumas, architektonikos melodingumas, ne tiek objektyviu stebėjimu, kiek poetine nuojauta atspėtas žmogaus vidinis grožis. Tai sudaro pačios brandžiausios B. Sruogos kūrybos dalies – dramaturgijos – nepakartojamą savitumą ir vertę.“
Iešmantaitė Agnė, [pratarmė knygoje] Sruoga Balys, Eilėraščiai, Vilnius, 2004.
Giesmė apie Gediminą : gražiajam jaunimėliui / Balys Sruoga ; iliustravo Andrius Seselskas. – Vilnius : Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2018 ([Klaipėda] : Druka). – 76, [3] p.
Giesmė apie Gediminą / Balys Sruoga ; [sudaryt. A. Samulionis]. – Vilnius : Vyturys, 1993. – 316, [2] p.
Mums yra svarbiausia: išlaikyti mūsų žmogišką savigarbą, mūsų tradicinę etinę ir estetinę kultūrą.
Balys Sruoga. Stutthof, 1945-01-14
Dievų miškas : atsiminimai / Balys Sruoga ; iliustr. Edmundas Žiauberis. – Vilnius : Vaga, 1985. – 252, [1] p.
Balys Sruoga, ruošdamasis rašyti memuarus apie fašistinę koncentracijos stovyklą Štuthofe, pats yra nusakęs savo kūrybinio sumanymo pobūdį, sąmoningai pasirinktą pasakojimo toną: „Aš noriu parašyti eskizinius portretus apie stovyklą ir apie tą „Dievų mišką“ su užkankintais žmonių lavonais.“ Knyga parašyta taiklia ironijos forma ir su panieka blogio budeliams. Tai beveik koncentracijos stovyklos enciklopedija, kurioje atsispindi visa gama žmogaus jausmų ir darbų nuo blogiausių iki geriausių. Knyga taip pat turi savo vidinę ironijos ir absurdo istoriją. Paradoksalu, bet knyga turėjo laukti Stalino mirties, kad galėtų išvysti dienos šviesą. Rankraštis išgulėjo dešimt metų ir tik 1957 m. išėjo pirmoji knygos laida, kai jos autorius jau seniai buvo miręs.
G. Procuta, „Knyga, prie kurios dar ne kartą sugrįšime“, Lietuvos aidas, 1997, rugsėjo 2Z
Iš kn.„ Kūrybos studijos ir interpretacijos: Balys Sruoga“, Vilnius, 2001.
Milžino paunksmė : trilogiška istorijos kronika : trys veiksmai, devyni paveikslai : teksto santrauka ir komentarai : mokymo priemonė / Balys Sruoga ; sudarė Rita Stadalnykaitė. – Vilnius : Naujoji Rosma, 2001 (Vilnius : UAB „Leidybos centras“). – 151, [3] p.
Milžino paunksmė : trilogiška istorijos kronika : trys veiksmai, devyni paveikslai / Balys Sruoga ; tekstą parengė Teresė Gužauskienė. – Vilnius : Baltos lankos, 1995 (Vilspa). – 154, [3] p.
Vaikystėje pamiltos sultingos juodžemio vagos įsirėžė į sielą ne eilinio žmogaus, o didelio poeto, kūrėjo. Visą gyvenimą širdyje nešiota meilė suskambėdavo daugybė kūrybos aspektų, galinga srove prasiverždavo ir lyrikoje, ir dramos veikaluose, ir epe tokiais ir panašiais posmais:
Čia viskas miela širdžiai. Man čionai
Lengviau alsuot. Kalnai, kalneliai, klonys…
Neries bangų švelnioji pyniava…
Prie vieškelio plataus sodeliai vyšnių…
Lakštingalos giesmė alyvų krūmuos…
Net dargana, šalna rudens vėlyvo –
Kaip laimės sapnas Viešpaties paunksmėj.
(Iš kn. „Milžino paunksmė“)
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. Vilnius, 1996.
Aitvaras teisėjas : pjesė ir poemos : vidutiniam ir vyresniam mokykliniam amžiui / Balys Sruoga ; sudarytojas V. Auryla ; iliustravo R. Orentas. – Vilnius : Vyturys, 1987. – 140, [1] p.
Balys Sruoga, apie jį
Balys Sruoga (1896–1947) – žymi XX a. asmenybė, kūrusi poeziją, kritiką, publicistiką, dramaturgiją, memuaristiką. Algimanto Mackaus žodžiai, „Balio Sruogos vardas mūsų literatūroje reiškia plačią, šakotą asmenybę, nepasitenkinusią nusistovėjusia mūsų gyvenimo rutina, bet visada ieškojusią ir radusią naujos kūrybos plotus, naują žodį ir išraišką. […] Didžiausio mūsų literatūros novatoriaus epitetas priklauso ne Keturių vėjų žymiausiai figūrai, bet Baliui Sruogai. Literatūros novatorius jis buvo ne tik savo gyvenimo ir intelekto įtaka, bet ir savo kūryba[…] Didžiųjų rašytojų kūryba yra nepakartojama, nepakartojamas ir Balys Sruoga, kuris panašiai kaip Kristijonas Donelaitis ir Vincas Krėvė yra visuotinis rašytojas literatūros mastu“.
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, Balys Sruoga – tarp tradicijos ir modernumo [Monografija], Vilnius, 2007.
Balys su savo artimaisiais buvo kuklus, atidus: niekad šiurkštesnio žodžio nepasakys, niekad grubiai ar neteisingai nepasielgs. Ištikimas draugystėje, pirmas padėti nelaimėje, žmonai ir dukrai jis teikė visa, ką gražiausio reiškė savo kūryboje – iki išsižadėjimo. Buvo darbo ir pareigos žmogus, jautęs atsakomybę už visus savo žodžius ir veiksmus.
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. Vilnius, 1996.
Balys Sruoga / Algis Samulionis ; [redaktorius Vytautas Kubilius] ; Lietuvos TSR mokslų akademija. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. – Vilnius : Vaga, 1986 (Kaunas : K. Požėlos sp.). – 426, [3] p. 
Balys Sruoga : kūrybos studijos ir interpretacijos / sudarė Rimas Žilinskas. – Vilnius : Baltos lankos [i.e. „Baltų lankų“ leidyba, 2001] (Vilnius : Vilspa). – 231, [1] p.
Balys Sruoga savo išvaizda, nuotaikomis ir polinkiais buvo darbo žmogus. Ne pramoginis miesto švaistuolis, ne šventadienio lėbautojas. Jis urmu, tiesiog besaikiu godumu nėrėsi į knygų lobius, gaivališkai skendėjo kūrybos užmojuose, uoliu mokslingumu ruošė paskaitas – visa tai jam teikė gyvenimo džiaugsmą ir žmogiškosios būties prasmę.
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose. Vilnius, 1996.
Balys Sruoga – tarp tradicijos ir modernumo : monografija / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2007 (Vilnius : Petro ofsetas). – 213, [1] p. 
Balys Sruoga mūsų atsiminimuose : Balio Sruogos 100-ajai gimimo sukakčiai / [sudarė V. Daugirdaitė-Sruogienė]. – 2-as leid.. – Vilnius : Regnum fondas, 1996 (Saulės vėjas). – 425, [6] p.
Į Lietuvą žiemojančią einu… Rūpintojėliu kryžkelėj sustosiu… Kad speiguose, po šalta miline, neliautų plakus Lietuvos širdis“, buvo Sruogos tekstas, kurį prisiminėm, kai sužinojom, kad poetas grąžintas tėvynėn. Visa tai tik prielaidos, ir gal niekad nesužinosim, kokia buvo jo strategija. Bet jis netylėjo. Kai kiti nekalbėjo. Ar dar negalėjo kalbėti. Dievų miškas, kuris šiandien keliamas, ir kurį pačių rusų kritika priėmė šaltokai, jei ne atšiauriai, yra mums šilta knyga. Šventa knyga. Nepalūžusio žmogaus liudijimas. Bet gal dar brangesnis širdžiai yra pats prof. Balio Sruogos pavyzdys, apie kurį kalba jo sesuo tokiais paprastais žodžiais: Tylėjo jis ir kai mes vaikščiojom parko alėjom, ir aš jutau, kad Balys rašys, rašys, nepaisant jokių įkalbinėjimų…
E. Žeivys.
Iš leidinio „Metmenys: jaunosios kartos kultūros žurnalas“,
nr. 12 (1966).
BALIO SRUOGOS KŪRINIAI IR LITERATŪRA APIE JĮ
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS FONDUOSE:
LITERATŪROS SĄRAŠAS