Saulėtą kovo 20-osios popietę Kairių bibliotekoje tvyrojo pakili nuotaika – čia vyko jauki ir širdį paliečianti literatūrinė popietė „Kai prabyla eilės“, skirta Pasaulinei poezijos dienai paminėti.
Kovo 21-ąją minima Pasaulinė poezijos diena, kurią dar 2000 metais paskelbė UNESCO, kviesdama viso pasaulio žmones atsigręžti į kalbos grožį, kūrybos galią ir žodžio svarbą mūsų gyvenime. Poezija – tai širdies kalba. Ji gimsta tyloje, bet prabyla garsiai. Ji sujungia laiką, kartas ir žmones. Neatsitiktinai ši diena sutampa ir su pavasario pradžia – kaip bundanti gamta, taip ir žmogaus siela ima ilgėtis šviesos, šilumos ir įkvepiančio žodžio.
Renginio metu skambėjo mūsų krašto kūrėjų – Kairių poetų – eilės. Jų kūryboje atsiskleidžia gimtinės peizažai, žmonių likimai, jautrūs asmeniniai išgyvenimai. Savo kūryba dalijosi Dalia Banevičienė, Zita Petravičienė ir Irena Speranskienė. Kiekvienas perskaitytas eilėraštis kvietė stabtelėti, įsiklausyti ir pajusti žodžio galią.
Popietės metu su pagarba ir šiluma prisimintos ir jau išėjusios mūsų krašto poetės, kurių kūryba ir toliau gyvena knygose, rankraščiuose bei mūsų atmintyje. Buvo pagerbtos Nijolė Špečkauskienė, Vidutė Rožė Grigaitienė, Janina Vaičikauskienė ir Zita Rožnienė. Jų eilės – tarsi tylus, bet gyvas dialogas su šiandiena.
Renginio pabaigoje Zita Petravičienė pradžiugino susirinkusiuosius, sudainuodama dvi savo kūrybos dainas, kurios dar labiau sustiprino jaukią ir kūrybišką atmosferą.
Po oficialiosios dalies dalyviai neskubėjo skirstytis – prie kavos puodelio tęsėsi nuoširdūs pokalbiai apie poeziją, kūrybą ir gyvenimą. Tokios akimirkos primena, kad poezija gyva tol, kol ja dalijamės, kol ji mus suartina ir įkvepia.
Popietė „Kai prabyla eilės“ dar kartą įrodė – poezija nemiršta. Ji gyvena mumyse.
Ramutė Preimontienė,
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
