,,Kad ir nedarni, bet tokia dabar mano šeima – atsiradusi pašlijus geriems ketinimams ir priėmus širdį draskantį sprendimą, pakeitusį visų mūsų gyvenimą. Kiek tik galėsime, stengsimės praeitį palikti sau už nugaros ir drauge kurti ateitį.“
„Mes tave įsivaikinome“, – išgirdus šiuos tris žodžius, Sabinos gyvenimas dūžta. Taip ir liks – gyvenimas prieš tuos žodžius ir gyvenimas po jų. Sabina laukiasi pirmagimio ir negali suprasti, kodėl motina paliko savo dukterį, o jos tėvai visa tai nuslėpė. Pasiryžusi surasti jos atsisakiusią moterį Sabina atveria praeities žaizdas, ir tai pakeičia ne tik jos, bet ir visada ją mylėjusių moterų gyvenimus.
Tikrai neskaitau vien naujai išleistų knygų. Dažniausiai kaip tik vis paimu į rankas senesnę, bet labai gerą. Taip buvo ir su šia jautria, širdį veriančia dviejų šeimų istorija. Priverstinis įvaikinimas, deja, bet iš tikrųjų egzistavo. Kuomet besilaukiančias nepilnametes merginas jų pačių tėvai nuspręsdavo išvežti į mamų prieglaudas. Tačiau pagimdžius vaiką tu jo daugiau taip ir nebepamatai. Tad knygoje ir pasakojama istorija moters, kuri sužinojo esanti įvaikinta tik po 38 metų. O kaip tu reaguotum sužinojęs? Emocionalu, kartais nuspėjama, bet nuoširdžiai rekomenduoju norintiems gyvenimiškos ir lengvai besirutuliojančios istorijos.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma