Skip to content Skip to footer

„Poezija – tai sielos kalba, kuri dažnai pasako tiek daug! Ne tik apie žmogaus, bet ir apie visos tautos būseną. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati žemė“.

⁄ J. Mačiukevičius /

Saulėtą ir šiltą balandžio 21 d. popietę Ginkūnų bibliotekos senjorų klubo „Gabija“ nariai dalyvavo literatūrinėje-muzikinėje popietėje „Poezijos ir muzikos ekspresas“. Kadangi Ginkūnų biblioteka gražiai bendradarbiauja su Ginkūnų S. ir Vl. Zubovų progimnazija, tad neliko abejonių, jog renginiui tinkamiausia vieta – progimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastato amfiteatras.

Popietės vedančiosios Ginkūnų bibliotekos bibliotekininkės Rimvidos Linauskienės žodžiais tariant,  „taip norisi klausyti ką kalba pavasaris… jausmai…poezija… ir suprasti, kad poezija – tai mumyse atsispindėjusi tikrovė, tai mūsų patirtys, grįžtančios į gyvenimą eilėmis. Tad išleiskim širdį pasivaikščioti poezijos takais“.

Susirinkusiųjų širdis posmais jautrino ginkūniečių Janinos Kankalytės ir Gražinos Petrauskienės skaitomos eilės. Iš eiliuotojų lūpų liejosi šilti, ramūs ir viltį suteikiantys žodžiai, primindami, kad žmogui tiek nedaug reikia – būti mylimam, suprastam, sulaukti paguodos ir ramybės. Šiaulių „Menų šaltinis“ literatės Regina Vaišvilienė, Birutė Kriščiūnaitė, Rita Skeirienė bei Rita Bielskienė pristatė savo kūrybos almanachą „Kol tiksi laikrodžiai“. Skambėjo jų eilės, vienos už kitas skambesnės, sukeldamos begales pačių įvairiausių emocijų. Tai išgyventi, išmylėti, nuoširdžiai perteikti eilėraščiai, kurių klausantis ne vieną iš klausytojų aplankė patys geriausi jausmai. Kas jau kas, o muzika, neabejotinai, yra nuolatinė poezijos palydovė. Poezijos skaitinius labai gražiai papildė Kuršėnų meno mokyklos Ginkūnų ir Gruzdžių vietovių mokinio Aisčio Žvirblio ir jo sesers Gertrūdos bei Kairių vietovės mokinio Dovydo Grublio akordeono melodijos. Poezijos žodžiai – žiedlapiai – kartu su akordeono garsais sukosi erdvėje ir biro į susirinkusiųjų širdis.

Lyriškos popietės metu ore tvyrojo poetinė aura – ištartas poezijos žodis, nuskambėję muzikos kūriniai, leido pajusti žmogišką artumą, bendravimo džiaugsmą, tikrumą. Poezijos ir muzikos dermė sukūrė nepaprastai šiltą atmosferą.

Anot Vydūno, „niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Tad visus R. Linauskienė kviečia puošti savo ir kitų gyvenimą, kasdienybę poezija, geros knygos skaitymu, o jei aplanko įkvėpimas, tai ir sava kūryba!

Rimvida Linauskienė,

Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Komentaras