KNYGA „ŠIAULIŲ RAJONO BIBLIOTEKŲ ISTORIJA – IŠTAKOS IR DABARTIS“ – NAUJAS KRAŠTOTYROS TYRIMAS

Šiaulių rajono bibliotekų istorija – ištakos ir dabartis: Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos raida 1951–2021 m. / Audronė Kiršinaitė, Almantas Šlivinskas. – Kuršėnai, Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2021.– 456 p., iliustr. Kn. taip pat: Pratarmė, Įvadas, p. 13–19; Bibliogr. išnašose, Lit. sąrašas p. 443–454. – Su USB laikmena. Tiražas 250 egz. ISBN 978-609-95971-6-4 (įr.)

Šiaulių rajono istorija praturtėjo dar vienu kraštotyros veikalu – bibliotekininkystės raidos tyrimu, apimančiu visą dabartinę rajono teritoriją nuo XIX a. iki šių dienų. Nors knygoje daugiausia dėmesio skiriama didžiausiai – Šiaulių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai (ŠRSVB), įsteigtai 1951 m., bet nagrinėjamos ir kitų bibliotekų ištakos iki 1940 m. Supažindinama su šio reiškinio pradžia: privačių dvarų, parapijų, vienuolynų, mokyklų, visuomeninių organizacijų, o nuo 1925 m. ir valstybinių viešųjų bibliotekų ir skaityklų istorija, jų raida.
Parengtos mokslinės studijos autoriai – patyrę bibliotekininkai, knygotyrininkai A. Kiršinaitė ir A. Šlivinskas, gerai žinantys ŠRSVB veiklą. Kaip teigia autoriai, „kiekvieno regiono istorijoje labai svarbią vietą užima biblioteka, puoselėjanti bibliotekininkystės – minčiai ir knygai atvirų namų – idėją nuo pat Antikos laikų. Ir nors Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka 2021 m. minėjo tik 70 metų veiklos sukaktį, bet ir per šį laikotarpį ji padėjo užtikrinti šio regiono kultūros vyksmą, bendruomenės gyvavimą, jos darbų paveldą ir tęstinumą žmonių ir saugyklų atmintyje. Per tuos 70 metų ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas, vadovai, daugeliui teko išgyventi sunkių ir gerų permainų, bet iš to ir susideda rajono istorija, kurioje kiekvienas raidos etapas yra laukiamas veiklos (pasiekimų ir klaidų) svarbus apmąstymas“. Istorinį bibliotekų raidos laikotarpį tyrinėjo žinoma kraštotyrininkė A. Kiršinaitė, remdamasi įvairiausiais archyviniais šaltiniais, esančiais Šiaulių regiono ir visos Lietuvos atminties saugojimo institucijose (labai pasitarnavę Literatūros ir meno archyvo fondai), privačiuose dokumentų rinkiniuose, publikacijomis respublikinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, nepublikuotais kraštotyriniais dokumentais (kaimo bibliotekų metraščiais, darbuotojų prisiminimais ir kt.).
Knyga sudaryta iš 6 skyrių, kuriuose aptariama bibliotekų raida, paanalizuojama jų veikla ir statistiniai rodikliai Šiaulių rajone skirtingais istoriniais laikmečio periodais. Iš istoriko Jono Kiriliausko publikacijų jau buvo žinoma, kad pirmoji valsčiaus (viešoji) biblioteka buvo įsteigta 1925 m. Kuršėnuose. Sužinosime, jog antroji – 1936 m. Gruzdžiuose, o 1941 m., iki karo, dar spėta įsteigti Bazilionuose ir Žarėnuose. Liko nespėtos, nors planuotos steigti bibliotekos Meškuičiuose, Kužiuose, Kurtuvėnuose, Paežeriuose ir Šakynoje (šios ir dar Kairių b-ka įsteigtos 1946 m.). Vienas labiausiai A. Kiršinaitės ištyrinėtų periodų – pokaris, maždaug 1945–1963 m., kuomet „sparčiai kolektyvizacijai ir komunizmo statybai“ kaime reikėjo sukurti politinį pamatą – ideologinės kultūros ramstį. O jam ne tik knygų trūko, bet ir materialinės bazės dar nebuvo (patalpų, stalų, lentynų ir pan.). Platesne kultūros įstaigų sąvoka jis traktuojamas kaip buvusių pirkių-skaityklų, po to klubų-skaityklų epocha, kurie valdžios nurodymu apie 1957–1960 m. ėmė nykti, transformuotis į atskiras kultūros įstaigas – kaimų bibliotekas ir kultūros centrus. (Knygoje yra atskiras priedas – visų buvusių klubų-skaityklų lentelė). Tai buvęs labai platus – apie 110 įstaigų tinklas rajone, vos ne kiekviename kaimelyje turėjęs begalę darbų: ugdyti kolūkiečių švietimą, leisti sienlaikraščius, organizuoti meninę saviveiklą, šokius, platinti knygas ir net sovietines obligacijas, su politizuotų laikraščių aptarimais „nešti komunizmo šviesą į laukus ir fermas darbo žmonių gerovei“. Šie klubai nuo 1952 01 01 šalyje turėdavę dirbti griežtai nuo 14 iki 22 val., nedarbo diena – tik pirmadienis, o jei tądien toje vietovėje būdavo turgaus diena, poilsio diena būdavo antradienis. Pritingintys tuoj būdavo paviešinami – jei ne papeikimu ar straipsniu spaudoje, tai bent karikatūra sienlaikraštyje – to meto žmonės laikyti ne asmenybėmis, o tik „darbo priemone“ „komunistiniam rytojui“ pasiekti. Tokie reikalavimai lėmė ne tik darbo drausmės problemas, bet ir dažną personalo kaitą, pvz., 1953 m. per pusmetį pasikeitė 35 proc. darbuotojų, o 40 proc. jų turėjo tik 1 metų stažą. Jų išsilavinimas irgi ne spindėjo: dauguma (53 proc.) buvo baigę tik pradinę mokyklą, 41 proc. – septynmetę.
Kituose skyriuose apžvelgta Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veikla ir raida skirtingais istoriniais pjūviais, su įvairių duomenų palyginimu, pateikiant tiek bendrą būklę rajone, tiek bibliotekos lygmenį regione. Ji įkurta 1951 metais. Remiantis Šiaulių srities Švietimo įstaigų skyriaus valstybinės komisijos nutarimu Nr. 27-245, Šiaulių m. Kultūros skyriaus vedėjo įsakymu antroji masinė biblioteka (buvusi J. Basanavičiaus, vėliau Taikos g. 116, Šiauliai, su 3000 egz. knygų fondu ir inventoriumi) 1951 02 12 perduota Šiaulių rajonui ir pavadinta kaip Šiaulių rajoninė biblioteka. Kiek vėliau, 1953 m. rugsėjį, buvo įsteigta Šiaulių rajoninė vaikų biblioteka, kurios abi 1955 m. buvo perkeltos Šiauliuose į V. Kapsuko g. (vėliau Aušros al.) 25A. Pastaroji b-ka, nebeišsitekusi čia suteiktose 12 m² patalpose, 1960–1966 m. dislokuota Lieporiuose, o 1966 m., neradus patalpų Šiauliuose, formaliai integruota į Šiaulių rajoninės bibliotekos sudėtį, bet perkelta į Kuršėnus. 1976 m., šalyje įdiegus bibliotekų centralizaciją, ji tampa Šiaulių rajono centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi, tik dislokuotu už 25 km. Pati Centrinė biblioteka perkelta į didesnes, bet vis tiek per mažas patalpas V. Kapsuko g. 21 pusrūsyje Šiauliuose. 2001 m. biblioteka sulaukė to meto rajono politikų nemalonės – jos struktūroje buvo panaikintas Skaitytojų aptarnavimo skyrius su suaugusiųjų abonementu, skaitykla, o buvęs Vaikų lit. skyrius tapo Kuršėnų miesto filialo skyriumi. Tai buvęs beprecedentis atvejis šalyje, keliems dešimtmečiams labai paveikęs bibliotekos kompiuterizavimo ir kitų paslaugų plėtrą. Galop, 2020 m. rugsėjį ŠRSVB iš Šiaulių perkelta į Kuršėnus, laikinai į Šiaulių r. pirminio sveikatos priežiūros centro patalpas Basanavičiaus g. 6, o nuo 2022 m. sausio kuriasi naujai rekonstruotame pastate Vytauto g. 1, kuriame ilgą laiką, nuo 1962 m., veikė Kuršėnų universalinė parduotuvė.
Daug vietos skirta šiandieninei bibliotekos veiklos analizei po šalies integracijos į ES: „informacijos tvano“ ir fondų komplektavimo tendencijoms, raidai, struktūros, ŠRSVB padalinių permainoms apžvelgti. Medžiaga dėstoma ne tik chronologinės raidos aspektu, bet ir stengiantis išsamiai paaiškinti, kokios buvo ŠRSVB pastangos ir siekiai vykdyti pagrindinę bibliotekos misiją – būti bendruomenės informacijos, kultūros, laisvalaikio centru, plėtoti lavinimosi visą gyvenimą galimybes, tenkinti jų informacinius poreikius, kaupti, saugoti ir tyrinėti rajono bendruomenės (kraštotyros) atmintį bibliotekos paveldo saugyklose.
Leidinys ne tik gausiai iliustruotas fotografijomis, pokario sienlaikraščių ir kt. iliustracijomis, bibliotekos ekslibrisų apžvalga, bet ir UAB „Šiaulių spaustuvės“ išradingumo dėka, viršelio atvarte, kišenėlėje, yra įkištas šratinukas su 16 GB USB laikmena, kurioje 15 min. reklaminis filmukas apie visą dabartinį ŠRSVB tinklą su 26 padaliniais rajone ir jų veiklą. Tai knyga ne tik bibliofilams, bibliotekininkams, bet visiems tiems, kurie domisi Šiaulių rajono knygotyros, kultūros ir spaudos paveldo istorija. Manytina, kad ji reikšmingai pasitarnaus rajono kultūros istorinės veiklos įprasminimui, kaip teigiama pacituotoje romėnų išmintyje: „Išgirstas žodis pamirštamas, parašyta raidė – lieka“.
ŠRSVB – šios knygos leidykla, labai dėkinga Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir pirmiesiems Šiaulių rajono žemėlapių leidėjams už suteiktas jų kopijas ir teises publikavimui bei gausiam bibliotekininkų, fotografų, kolekcininkų ratui, suteikusiems savo fotografijas šiai knygai. Autoriai labai laukia skaitytojų dėmesio ir atsiliepimų, tikėdamiesi kitąmet išleisti jos tęsinį – apžvelgti apie 70 ŠRSVB tebesančių ir jau nebesančių padalinių istorinę raidą.
Plačiau apie bibliotekos istoriją žr. virtualioje parodoje: https://srsvb.lt/siauliu-rajono-savivaldybes-viesosios-bibliotekos-istorija-1951-2021/
Plačiau apie tai rašyta: Kiršinaitė, Audronė. Bibliotekininkystės Šiaulių rajone istorija. – Iliustr. // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826. – 2022, Nr. 6, p. 22–24 [Apie Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos raidą, užfiksuotą naujoje knygoje].

Almantas Šlivinskas
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas