Alekso Šemetos knyga „Eilinio partizano atsiminimai“ atvertė naują istorijos puslapį Kužių seniūnijoje.
2020 m. vasario 26 dienos popietę į Kužių seniūnijos salę rinkosi įvairaus amžiaus miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojai, tarp jų ir būrys gimnazijos moksleivių. Renginyje dalyvavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusi Alekso Šemetos dukra Audronė Šemetaitė-Murtaugh – knygos mecenatė, Vilniaus universiteto docentė Jolanta Mažylė – knygos sudarytoja, istorikas kraštotyrininkas Jonas Kiriliauskas, Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė. Renginį organizavo Kužių gimnazijos mokytojos Tatjana Borisevičienė, Violeta Laurutienė, Kužių bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Rita Bielskienė, Nijolė Viktoravičienė, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Gilaičių filialo meno vadovė Kristina Lučinskaitė.
Leidyklos „Bonus animus“ serijoje „Liudijimai“ išleistoje Alekso Šemetos knygoje „Eilinio partizano atsiminimai“ aprašomos Nepriklausomybės kovos su bermontininkais Šiaulių krašte ir Kužių seniūnijoje, vykusios prieš šimtą metų, 1919 metais. Knygos palydos žodyje Jolanta Mažylė rašė: „Šiandien prisimintinas šimtmečiu užklotas laikas ir pagerbtini tie žmonės, kurie gynė savo namus, savo šeimas, savo apylinkę ir savo ką tik atgimusią Lietuvą. Alekso ir Ipolito Šemetų atsiminimuose, Šaulių sąjungos dokumentuose, kituose šaltiniuose įrašytos šių Kužių partizanų – šaulių pavardės ir vardai.“ Kužių partizanų būrį sudarė 30 partizanų iš aplinkinių Kužių seniūnijos kaimų: Smiltynės, Vaišnorių, Riškiškių (Gilaičių), Amalių, Džiuikių, Tyrelkų …
Audronė Šemetaitė–Murtaugh, nors ir gimusi JAV, kalbėjo gražia lietuvių kalba, pasakojo apie savo šeimą, tėvelį Aleksą, apie jo meilę Lietuvai, kurią jis įskiepijo ir savo vaikams. Audronė kalbėjo: „Likus kelioms dienoms iki tėvelio mirties, jis paprašė eiti prie mūsų ežero. Aš ryškiai prisimenu jo dangaus mėlynumo plačiai atmerktas akis, žvelgiančias per vandenį iki horizonto. Aš tikiu, kad jis įsivaizdavo atsisveikinimą su brangia šalimi, kurią taip mylėjo, ir jo skaudus supratimas, kad daugiau niekada nebematys savo tėvynės, ir jo kapas paliks svetimoj šaly…“ Knyga „Eilinio partizano atsiminimai“ tarsi amžiams sugrąžino Aleksą Šemetą į tėvynę.
Apie tų metų įvykius kalbėjo istorikas, kraštotyrininkas Jonas Kiriliauskas, išleidęs ne vieną leidinį, kuriame minimi ir Kužių partizanai. Pranešėjas apgailestavo, kad suteikiant gatvėms pavadinimus neatsižvelgiama į istorinių asmenybių, įvykių įamžinimą, juk tai vienas būdų išsaugoti atmintį. Deja, dažniausiai gatvės pavadinamos nieko nesakančiais žodžiais.
Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė pasveikino svečius ir pasidžiaugė, kad Kužių istorija gyva, sugrįžta į Kužius. Ji kalbėjo apie tų įvykių ir juose dalyvavusių žmonių įamžinimą.
Susitikime taip pat dalyvavo buvusių partizanų palikuonys – partizano Vlado Jokubausko dukra Birutė ir anūkas, jie taip pat džiaugėsi atgaivinta istorija.
Renginį pradėjome vaidybine ištrauka iš M. Daukšos „Postilės“, kurią atliko Kužių gimnazijos moksleiviai Gerda Bernotaitė, Jaunius Mockus (vieno iš Kužių partizanų proanūkis), Kamilė Paštuolytė. Susirinkusiems dainavo Kužių gimnazijos mergaičių, kurias paruošė mokytoja Rita Vaivadienė, ansamblis, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kužių salės folkloro kolektyvas „Ringuva“, vadovaujamas Kristinos Lučinskaitės. Muzikinius kūrinius atliko Kužių gimnazijos mokinys Augustas Rimgaila, vadovė Vitalija Ponelienė. Eiles apie Lietuvą skaitė moksleivė Kamilė Paštuolytė, ištrauką ir Jono Kiriliausko novelės „Šlapios kojos“ skaitė moksleivis Augustas Jasiūnas.
Pabuvę šiame renginyje, mes subrendome. Subrendome prisilietę prie užmarštin nuėjusios istorijos, mus tiesiogiai liečiančios. Juk tai praeitis, atgaivinanti prisiminimus apie mūsų kraštą, sodžių, kiemą, apie tai, kas vyko prieš šimtą metų. Apie tai, kodėl mes gyvename ir galime gyventi.
Violeta Laurutienė, Tatjana Borisevičienė,
Kužių gimnazijos mokytojos
Nuotraukos Tatjanos Borisevičienės
