Prieš 80 m. „Kario“ žurnale, kalbėdamas apie 1919-ųjų metų Lietuvą, vienas pirmųjų karių-savanorių Stasys Butkus rašė: „Visa Lietuva buvo vienas didžiulis frontas. Tokioj Lietuvos būsenoj žuvo šimtai Lietuviškų narsuolių, parodžiusių, kad lietuvių pasiryžimo laimėti jokis galybė neįstengs palaužti. Jie liko kaip lietuvio kario simbolis, mokėjusio aukotis dėl Lietuvos laisvės ir jos garbės“.
Kovo 11-oji Kurtuvėnuose (Šiaulių r.) šiemet paminėta ypatingai – minint Lietuvos atkūrimą, pristatyta ir Lietuvos kario savanorio Stasio Butkaus atsiminimų knyga „Vyrai Gedimino kalne“, kurią neseniai išleido Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šventinis minėjimas pradėtas šv. mišiomis Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, po to Turgaus aikštėje Lietuvos kariuomenės KASP Prisikėlimo apygardos VI rinktinės kariai iššovė 3 iškilmingas salves: pirmoji – už Lietuvos laisvės kovotojus, antroji – už karį, savanorį Stasį Butkų ir jo atminimą, o trečioji – už Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę. Po salvių gausus būrys šventės dalyvių buvo pakviesti į Ratinę, kur meninę programą apie laisvės kovas pristatė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kurtuvėnų folklorinis ansamblis „Kurtuove“ (vad. Edita Ramančionienė).
Vaizdingą Almanto Šlivinsko, l. e. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojo pareigas, pasakojimą apie S. Butkaus knygos leidybą, politinę ir tarptautinę Lietuvos padėtį 1915–1920 m. puikiai iliustravo tuo metu išleistų atvirukų vaizdai. Pranešėjas pasidžiaugė, kad paprastai ir nuoširdžiai perteiktuose autoriaus prisiminimuose atsispindi sunkus ir permainingas nepriklausomybės kovų ir valdžių kaitos laikotarpis – priespaudos kovų epocha ir to laiko žmonių patirtis, jų dvasinė ir patriotinė būsena.
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė, kraštotyrininkė ir straipsnių apie Stasio Butkaus asmenybę autorė Audronė Kiršinaitė renginio metu pateikė informaciją apie Stasio Butkaus kilmę, socialinį statusą, apžvelgė faktorius, turėjusius įtakos asmenybės formavimuisi, pirmosioms paauglio publikacijoms, panagrinėjo tolesnį kario ir žurnalisto kelią iki pat mirties 1961 m.
Buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas ir glaudžiai su Kurtuvėnų vietovėmis susijęs dr. Valdemaras Michalauskas, kalbėdamas apie Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos indėlį, pirmąkart Lietuvoje išleidžiant Stasio Butkaus knygą, palygino ją su Martyno Mažvydo „Katekizmu“, nes tai tarsi Lietuvos laisvės kovų pradžios istorija, kurią verta perskaityti ir žinoti kiekvienam lietuviui.
Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos mokinių komiteto pirmininkas Klaudijus Virmauskas atvyko kartu su istorijos mokytoja Reinolda Drungėliene ir renginiui paskolino Lietuvos trispalvę, kabėjusią Gedimino pilies bokšte. Vėliavą kasmet gauna iniciatyviausios ir aktyviausios mokyklos, puoselėjančios Lietuvos tautinę atmintį.
Renginį vedė knygos leidybos iniciatorius, aktyvus Kurtuvėnų bendruomenės narys, karys-savanoris Dainius Popovas, kuris šventės pabaigoje išreiškė viltį ir tikėjimą, jog greitu metu Stasio Butkaus palaikus pavyks parvežti iš Niujorko ir perlaidoti jo gimtinėje, Kurtuvėnuose, kur kiekvienas galėtume uždegti žvakutę ant jo kapo.
Šventę organizavo Kurtuvėnų bendruomenė ir Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Roberta Rasikienė,
Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė
Nuotraukos Robertos Rasikienės
