KURŠĖNŲ APYLINKIŲ IŠNYKUSIŲ IR BENYKSTANČIŲ KAIMŲ ISTORIJOS

Domiuosi savo krašto istorija, renku medžiagą apie nykstančius kaimus, čia gyvenusius žmonės ir jų istorijas. To krašto  relikvijos: eilėraščiai, nuotraukos, prisiminimai, apdovanojimai, išlikę senoviniai daiktai, dokumentai. Kaimo naikinimas prasidėjo 1976 m. Prasidėjus melioravimo darbams, dauguma kaimo gyventojų buvo iškeldinti į naujų kaimų gyvenviečių centrus, kiti, palikę savo gimtąsias vietas, įsikūrė Kuršėnuose. Nei vienam nepakilo ranka pjauti sodybos medžių ir vaismedžių. Kai kuriuos nupjovė gretimų kaimų žmonės, o daugumą melioratoriai pjovė, vertė į duobes ir degino. Jie ir pastatų pamatus užvertė. Liko tik kaimų pavadinimai: Pažižmė, Raganiai, Pakepšteniai.

Dėkoju visiems, kurie teikė informaciją, pasidalino išgyventais prisiminimais, jausmais  ir nuotraukomis.

Asta URBELIENĖ,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

 PAŽIŽMĖS KAIMAS

Pažižmė – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, 31 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, 9 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, prie kelio Ringuvėnai-Pažižmė kryžkelės su keliu Švendriai–Pakepšteniai, Žyžmos dešiniajame krante, Pažižmės-Tryškių miškuose. 1950–1991 m. kaimas priklausė Kuršėnų tarybiniam ūkiui. Lietuvos apgyventos vietovės 1923 m., gyventojų surašymo duomenys užfiksavo kad, Pažižmės kaime tuomet buvo 18 ūkių (kiemai), 97 gyventojai. Kaimas turėjo sentikių kapines, čia buvo laidojami vietiniai gyventojai.

Pažižmės sankryžoje stovi akmuo už jo slėpdavosi nuo prasto oro laukiantys autobuso gyventojai. Akmuo rusvos spalvos, kiaušinio formos, pastatytas, aukštis –2,30 m, o apimtis – 6,00 m. 1978 m., vykstant melioracijos darbams, šis  akmuo buvo atridentas iš lauko vidurio sunkiosios technikos į Pažižmės sankryžą ir pastatytas.

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJAI

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJŲ IŠSAUGOTI DAIKTAI

PAŽIŽMĖS KAIMO GYVENTOJŲ IŠSAUGOTI DOKUMENTAI

RAGANIŲ KAIMAS

Raganiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, 31 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, į vakarus nuo kelio, prie Žižmos upės tvenkinio. 1950–1991 m. kaimas priklausė Kuršėnų tarybiniam ūkiui. Iš kur kilo, šis, keistas pavadinimas? Žmonės spėlioja, kad kadaise Žiužmos pakrantėje raganos gyvenusios. Vietiniai gyventojai jas išvaikę, už tai juos ir praminę šiuo nedėkingu vardu – raganiais. Iš kaimo likę tik trys sodybos, o iš kapinaičių trys paminkliniai kryžiai ir vienas antkapis. Į senąsias Raganių kaimo kapinaites buvo laidojami kaimo gyventojai.
Raganių tvenkinys įrengtas 1982m, plotis 51 ha, didžiausias gylis 7,5 m.

RAGANIŲ KAIMO GYVENTOJAI