Ir mintis po minties veja mintį –
Negaliu, negaliu nedainuot.
Negaliu tos ugnies užgesinti,
Nei pamest, nei kitam atiduot.
Paulius Širvys
Paulius Širvys – nerašęs valdiškos poezijos, mylimas, giriamas, gerbiamas, laukiamas ir … „velnioniškai vienas“. Poetas iš dievo, Lietuvai palikęs daug daugiau, nei ji jam dovanojo – tokiais prisiminimais apie Paulių Širvį dalijosi jo amžininkai. Šiais žodžiais, ir klausant paties poeto skaitomos poezijos įrašų, pradėjome popietę. Kas gali likti abejingas jo kūrybai? Poeto gyvenimo kelią apžvelgėme analizuodamos Stasio Lipskio knygutę „Spindėjo beržas tolumoj“. Skaitėme atlapaširdžio poeto eiles apie meilę, meilę Lietuvai, šaulius, karo tematika, susitikimus.
Padainavome seniai žinomas, tapusias hitais, dainas – „Vai žydėkit linai“, „Tau“, „Prie pasakų miesto“. Klausėmės jam dedikuotų dainų.
Vida Bernotienė,
Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė
