,,Siaubinga buvo būti juodaode ir visiškai neturėti valios savo pačios gyvenimui. Žiauru būti jaunai, bet jau spėjusiai išmokti, kad privalu sėdėti ir tyliai klausytis, kaip esi žeminama dėl savo odos spalvos, be menkiausios galimybės apsiginti. Mums visiems būtų buvę verčiau numirti.“
Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras. Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.
Jei žinočiau, kad tai tiesiog grožinės literatūros kūrinys, išgalvotas romanas, skaityčiau visai kitaip. Bet visa ši istorija – autobiografinė. Dėl to skaudi, nesuvaidinta, visiškai nuoga ir atvira iki smulkmenų. Tačiau kartais skaitėsi sunkiai ir prabėgomis. Ypač, kai pasakojimas apie kažką išsiplėsdavo per ištisus puslapius. Kad ir kiek daug žinome apie rasizmą XIX a. pirmoje pusėje, skaityti nemalonu ir nepatogu. Juk turėtume visi būtų lygūs nepaisant odos spalvos. Verta perskaityti visiems, o perskaitę suprasite, kad po kiekvienos audros visuomet išaušta saulėtas rytas.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma