Mirties angelas / Mika Waltari. – 2020. – 460, [4] p.
Istorinio žanro romanas – pasakojimas apie Konstantinopolio galybę, nuosmukį ir paskutines Bizantijos imperijos dienas.
Romano veiksmas nukelia į 1453-iuosius metus. Rašytojas detaliai vaizduoja aplinką, žmonių buitį ir bendrą nuotaiką, lengvai įtraukia į siužetą ir leidžia įsijausti į laikotarpį.
Turkų sultonas Mechmedas II savo antpuoliui ruošėsi gana ilgai. Tačiau Konstantinopolis vis tiek nebuvo pakankamai pasiruošęs atlaikyti apsiaustį. Pagalbos šauksmas, išsiųstas į Vakarus, nebuvo išgirstas ir Europa savo svarbiausią Rytų tašką paliko likimo valiai. Turtingas, neįveikiamas, klestintis Konstantinopolis atsidūrė ant žlugimo slenksčio, o per jį nusinešė ir visą Rytų Europą, įskaitant Graikiją bei aplinkines teritorijas.
Pagrindinis romano veikėjas svetimšalis Žanas Anžė, arba Johanas Angelas, savo dienoraštyje pasakoja apie pasirengimą apgulčiai ir bendras nuotaikas, kurias jis atskleidžia per pokalbius ir pavojingą savo meilės istoriją. Iš jo sužinosime, kokį vaidmenį religija atliko vietinių žmonių gyvenime. Protagonistas šioje kovoje stoja į krikščionių pusę, tačiau sena draugystė su Mechmedu II sukelia daug įdomių apmąstymų bei ginčų. Istorinis romanas „Mirties angelas“ yra naudingas visiems besidomintiems, kas iš tikrųjų nutiko Konstantinopolyje 1453-ais metais.
„Mirties angelas“ Suomijoje pirmą kartą pasirodė 1953-iais metais. Romaną įkvėpė tikras Niccolo Barbaro dienoraštis, kuriame jis aprašo Konstantinopolio puolimą.