,,Vėjas pučia visą laiką. Galime pritūpti ir pasislėpti nuo jo, arba galime išskleisti sparnus ir skristi.“
Rašytoja Noelle Salazar romane „Karo lakūnės“ pateikia pritrenkiančią istoriją apie tai, kaip paprastos moterys, patekusios į II-ojo pasaulinio karo mėsmalę, tampa išskirtinėmis herojėmis. Pagrindinė romano „Karo lakūnės“ veikėja Audrey Coltrane visuomet norėjo skristi. Būtent todėl ji kadaise išmeldė, kad tėtis išmokytų ją pilotuoti mažame aerodrome Teksaso valstijos užkampyje. Būtent todėl ji užsirašė į karo lakūnų mokymus Havajuose, kai Europoje prasidėjo karas. Audrey Coltrane, kuri dalyvauja WASP (Women Airforce Service Pilots) programoje, tenka vykdyti neefektingas, bet efektyvias ir svarbias užduotis – perskraidinti karo lėktuvus iš vienos bazės į kitą, apmokyti besiruošiančius tapti karo lakūnais naujokus, testuoti ore prieš atiduodant į frontą ir ką tik pagamintus, ir po mūšių suremontuotus lėktuvus. Šiuos darbus moterys atlikdavo neturėdamos (ir nesaugomos) karinės tarnybos statuso.
Buvo įdomu skaityti ne tik dėl išskirtinai gražios meilės istorijos, bet ir dėl bent jau man nelabai žinomo fakto apie antrajame pasauliniame kare dalyvavusias pilotes moteris. Jos kaip savo dešimt rankos pirštų pažino mažiausiai dvidešimt modelių karinių lėktuvų, įskaitant naikintuvus ir bombonešius. Taip pat aukojo gyvybes šalies labui testuodamos ne visai saugius lėktuvus. Tačiau jos visos tai darė iš didelės aistros skraidyti. Tai tikrai nuoširdus ir jautrus pasakojimas apie neišardomą moterų draugystę, jų svajones, lūkesčius ir, žinoma, meilę, kuri nugalėjo net karo baisumus. Karo čia bus mažai, tačiau lengvam vakaro atsipalaidavimui tikrai rekomenduoju.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma