Palaidotas milžinas / Kazuo Ishiguro. – 2020. – 368 p.
Veriamai jaudinantis, rūstus ir pirmykštis pasakojimas apie užmarštį, atminties galią, kaltę, meilę ir kerštą.
Kūrinyje sutalpinamos kolektyvinės ir asmeninės atminties, meilės ir poros santykių, kaltės ir senatvės temos. Autorius meistriškai pina istoriją, mitologiją, religiją bei fantastiką į vieną hipnotizuojančią visumą.
Romano vieta – maždaug VI amžiaus Anglija. Tamsus metas, kuriame žmonės tikėjo troliais, milžinais, žmogėdromis ir slibinais. Pagrindiniai veikėjai – senukai Akslis ir Beatrisė, visą gyvenimą praleidę kartu. Kai šalį niokoję karai pagaliau nurimo, sutuoktiniai iškeliauja aplankyti seniai matyto sūnaus.
Dėl keistos amnezijos, aptraukusios visą kraštą, jie sunkiai prisimena savo vaiką. Žmonės gyvena net nesusimąstydami, kodėl negali prisiminti dalykų, kurių niekada nederėtų pamiršti. Visgi, kelionė tampa ne tik fiziniu žygiu per tamsų ir atšiaurų kraštą, bet tuo pačiu, tarsi pamažu lipinama dėlionė, išsklaidanti užmarštį ir piešianti žiaurų praeities portretą. Praeities, kurią visi bando pamiršti.
Knygoje autorius kelia klausimus ar skaudžius dalykus geriau slėpti tolimose atminties kertelėse? Kaip prisiminimai veikia mūsų pasaulio suvokimą ir tai, kas esame šiandien?
„Palaidotas milžinas“ – jautri ir melancholiška pasaka suaugusiems.