Bubių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Jūra Valuckienė parengė įdomų pasakojimą ir virtualią parodą, skirtą amerikiečių rašytojo Džeko Londono 145-osioms gimimo ir 105-osioms mirties metinėms.
Džekas Londonas (Jack London; tikrasis vardas John Griffith Chaney) – genialus XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rašytojas, amerikiečių literatūros pasididžiavimas. Plačiam skaitytojų ratui šis rašytojas yra žinomas iš tokių kūrinių: „Baltoji iltis“, „Jūrų vilkas“, „Martinas Idenas“, „Trys širdys“. Pagrindinis Džeko Londono literatūrinio meistriškumo ypatumas – stebėtinas gebėjimas kurti ryškius personažų portretus, atspindint jų vidinį pasaulį ir charakterį. Išdailintas stilius, gyva kalba ir platus temų spektras – tai neabejotini Dž. Londono kūrinių pranašumai, išskiriantys jį iš kitų autorių. Dž. Londono biografijoje gausu įdomių faktų ir netikėtų likimo posūkių: prieš tapdamas garsiu romanų ir apsakymų autoriumi, Dž. Londonas nuėjo sunkų, praradimų kupiną gyvenimo kelią. Kūrėjo biografijoje yra įdomu viskas, pradedant pažintimi su rašytojo tėvais ir baigiant daugybe kelionių.
Džeko Londono kūryboje atsispindėjo ir jo asmeninis gyvenimas. Visi rašytojo herojai – žmonės, nepaisydami kliūčių, kovojantys su gyvenimo sunkumais, panašūs į jį patį. Juk ne kiekvienas suaugęs galėtų pakelti tai, ką rašytojas patyrė vaikystėje. Visi autoriaus kūrinių herojai – stiprios dvasios žmonės, stoiškai ištveriantys gyvenimo sunkumus ir likimo smūgius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais Dž. Londonas patyrė kūrybinį nuosmukį, neturėjo jėgų ir įkvėpimo rašyti naują kūrinį, literatūra jam ėmė kelti pasibjaurėjimą. Todėl rašytojas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. Žalingo įpročio jam pavyko atsisakyti, bet alkoholis smarkiai pakirto jo sveikatą. Jis sirgo inkstų liga ir mirė apsinuodijęs morfijumi. Kai kurie Dž. Londono biografai mano, kad šio preparato jis perdozavo tyčia – savižudybės tema rašytojo kūriniuose nėra reta. Dž. Londonas mirė 1916 m. lapkričio 22 dieną, būdamas 40-ies. Rašytojas dirbdavo labai daug, po 15–17 valandų per dieną, per visą ne pernelyg ilgą rašytojo karjerą spėjo parašyti apie 40 puikių knygų. Jis buvo daugiausiai uždirbantis Amerikos rašytojas, jo honoraras siekdavo iki 50 tūkst. dolerių už knygą, o tada tai buvo fantastiška suma. Beje, rašytojas niekada ir niekam nesuteikė dingsties jį kaltinti rašant dėl pinigų. Jo kūrinių idėja buvo gyvenimo, bet ne aukso troškimas: „Verčiau aš būsiu pelenai negu dulkės. Tegu mano ugnis verčiau užges akinamai plykstelėjusi negu ją uždusins pelėsiai!“
Virtualią parodą apie Džeką Londoną žiūrėkite»
https://drive.google.com/file/d/1EgrnjQ6Go3Dr-TOSlBsbzkB1jtoCDSDy/view?usp=drive_web
Jūra Valuckienė,
Bubių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė