Verbūnų mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai lankėsi Šiaulių rajono Verbūnų bibliotekoje veikiančioje parodoje ,,Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Parengtuose stenduose galėjome susipažinti su labai svarbia ir įdomia informacija. Mokiniai sužinojo, kad indoeuropiečių kalboms priklauso dauguma Europos kalbų, taip pat daug kalbų pietvakarių, centrinėje ir pietų Azijoje. Tai viena iš gausiausių kalbų šeimų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 milijardus žmonių. Ankstyviausius rašytinius paminklus palikusi indoeuropiečių kalba yra hetitų (XVIII a. pr. m. e.). Gimtoji lietuvių kalba irgi priklauso indoeuropiečių prokalbei, o giminiškos kalbos sudaro kalbų šakas. Plakatai mokiniams priminė Martyną Mažvydą – pirmosios abėcėlės ir knygos autorių, supažindino su pačiu didžiausiu dvidešimties tomų ,,Lietuvių kalbos žodynu“. Jame yra apie milijonas žodžių, paveldėtų iš indoeuropiečių prokalbės, patekusių į kalbą iš greta gyvenusių kaimynų – slavų, vokiečių, latvių – ar naujai sukurtų.
Mokiniai galėjo apsilankyti indoeuropiečių kalbų sode. Labai vaizdžiai iliustruotas baltų kalbų medis. Iš dabar gyvų kalbų baltų kalbų šeimai priklauso tik dvi: lietuvių ir latvių kalbos. Bet kalbininkų dar prieš šimtą metų nustatyta, kad dabartinės Lietuvos, Latvijos, Karaliaučiaus krašto ir šiaurinėje Lenkijos teritorijoje gyventa kitomis baltų kalbomis kalbėjusių tautų. Tai jau mirusios baltų kalbos – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių ir sėlių, kurių medžio lapeliai jau rudi, nuvytę. Mokiniai vartė lapelius ir smalsiai tyrinėjo gyvas ir mirusias kalbas.
Šviečiančiuose eksponatuose, atvėrę langelius galėjo sužinoti, iš kur gimtojoje kalboje atsirado vienas ar kitas žodis. Buvo įdomu palyginti to žodžio panašumą su kitos kalbos žodžiu. Vaikai domėjosi, kaip rašomas žodis ,,musė“, ,,akis“. Magnetiniame žemėlapyje susipažino su žodžiais, kuriuos lietuviai paskolino kitoms kalboms (estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių, vokiečių).
Labai susidomėję mokiniai bibliotekininkės Antaninos Petrauskaitės pamokyti galėjo atsispausdinti savo vardą, pavardę ar kitą sugalvotą žodį. Spaudžiant raidę prie raidės galima surinkti bet kokį tekstą. Šitaip vaikai išbandė spaustuvininko darbą.
Paroda labai patiko tiek mažiukams, ikimokyklinukams, tiek vyresniesiems. Dėkojame už galimybę prisiliesti prie kalbotyros.
Genovaitė Kabalinskienė,
Verbūnų mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytoja