Gegužė atkeliauja tyliai – pamažu, ramiai. Tačiau netrukus drioksteli visa savo jėga: sužaliuoja laukai ir kloniai, sodai apsipila žiedais, o gamtos grožis pakviečia paukščius giesmių šventei. Tokia akimirka užplūsta jausmais, kuriuos norisi sudėti į posmus ir dalintis su kitais.
Gegužės 6 dieną Varputėnų bibliotekoje vyko poezijos popietė „Į Tėviškę aš sugrįžtu…“. Čia susirinko eilių mylėtojos ir visos, kurios tiesiog norėjo pabūti drauge, pasikalbėti, pasidalyti šiluma. Savo kūrybą pristatė mums puikiai pažįstama viešnia Lina Kasparienė, kilusi iš pačių Varputėnų. Pristatymo jai nereikėjo – šiltas ir artimas ryšys su kraštiečiais kalbėjo pats už save.
Poetė pasidalijo savo kūrybos kelio pradžia: papasakojo, kas paskatino ją imtis plunksnos, kada gimė pirmasis eilėraštis ir kam jis buvo skirtas. Daugelis jos posmų – jautrūs, nuoširdūs, skirti Mamai, dukrai, anūkui, gimtinei ir Lietuvai. Poezija – tylus žingsnis į žmogaus vidų. Ir tikrai – autorės eilėse jautėsi paprastumas, šiluma, meilė artimui.
Popietės metu buvo surengta ir nedidelė kūrybos parodėlė, kuria susidomėjusios skaitytojos mielai domėjosi, uždavinėjo klausimus. Esame labai dėkingos Linai Kasparienei, kad atrado laiko atvykti ir padovanojo tiek daug gražių emocijų. Jos eilės palietė ne tik mūsų ausis, bet ir širdis.
Išsiskirti po tokio šilto ir jaukaus susitikimo buvo sunku. Tikimės, kad tai – ne paskutinis mūsų susitikimas. Linkime autorei, kad įkvėpimas ją lydėtų kasdien, o jos eilės ir toliau rastų kelią į žmonių širdis.
Rima Kasparienė
Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
