Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs tiek su savo paties buvimu, tiek su savąja tauta, todėl mūsų įaugimas į gimtąją kalbą yra išgyvenamas kaip kažkas be galo sava ir įprasta. Kaip rašė žinomas lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius: „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje…“. Gimtoji kalba – esminis tautą jungiantis ryšys. Ji pasireiškia daugelyje lygmenų: nuo kasdienio buitinio bendravimo, iki filosofijos, maldos ar poezijos… Būtent dėl to mes taip branginame ir mylime gimtąją kalbą.
Šiandien, vasario 21 d., minima ir švenčiama Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Ta proga dar vakar į tradicinį teminį pasibuvimą Raudėnų bibliotekoje rinkosi ir pulkelis raudėniškių. Smagiame ir turiningame susitikime ne tik skambėjo lietuviški kasdieniai ir poetiški, bet ir žemaitiški – gimtosios raudėniškių tarmės-kalbos žodžiai. Susirinkusieji linksmai varžėsi klausimų, vertimų, atpažinimų, simbolių kūrimų varžytuvėse, dalinosi prisiminimais ir įspūdžiais iš nesusikalbėjimų gyvenimiškose situacijose bei paminėdami 2025-uosius – Lietuvių liaudies dainų metus – praturtino susiėjimą dainomis.
Renginį vedė lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytoja Jovita Lubienė.
Puoselėkime, džiaukimės ir didžiuokimės savo išskirtine kalba.
Danutė Slavinskienė,
Raudėnų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
