Kovo 13-osios popietė pasitiko niūriai – nė vienas saulės spindulėlis neprasiskverbė pro pavasarines miglas. Tačiau bibliotekoje netrūko šilumos – čia rinkosi lankytojai ne tik pasiimti knygų, bet ir dalyvauti popietėje „Nėr negydančių žolynų…“, skirtoje prisiminti farmacininkę, žolininkę, habilituotą daktarę Eugeniją Šimkūnaitę.
Dalyviai atėjo ne tuščiomis – atsinešė vaistingųjų žolelių arbatai, kad kartu pratęstų žolininkystės tradiciją. Šiuolaikinių technologijų dėka stebėjome dokumentinį filmą „Dr. E. Šimkūnaitė. Žolinčių takais“, kuris atskleidė ne tik jos indėlį į farmaciją, bet ir išskirtinį charakterį, paskatinusį daugelį domėtis natūralia medicina. Klausėmės pačios E. Šimkūnaitės balso, jos prisiminimų apie vaikystę tėčio vaistinėje – pirmuosius darbus rūšiuojant žoles, karpant popierėlius užrašams… Tarp vaistinių augalų prabėgo ne tik jos vaikystė, bet ir visas gyvenimas. Ne veltui žmonės ją vadino „ragana“ – ji puikiai išmanė gamtos galią.
Popietę pratęsėme jaukiai – prie aromatingos žolelių arbatos puodelio. Dalijomės patirtimi, kaip natūralūs augalai gali tapti alternatyva vaistams, diskutavome apie žolininkystės svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.
Tai buvo ne tik prisiminimų, bet ir įkvėpimo kupina popietė, leidusi dar kartą įsitikinti – gamta visuomet turi atsakymus, jei mokame jų ieškoti.
Siga Paplauskienė,
Paežerių bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
