Poezija – tai sielos kalba. Vieni ją mėgsta, kiti – ne. Ir kaip įtikinti tą nemėgstantįjį, kad poezijos kalba dažnai pasako tiek daug! Ne tik apie žmogaus, bet ir apie visos tautos būseną. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati Žemė.
Kovo 22 d. 13 val. į Raudėnų biblioteką rinkosi gyventojai, kurie neabejingi poezijai. Bibliotekoje vyko popietė „Tegul teka ir leidžiasi saulė“, skirta pažymėti Tarptautinę poezijos dieną, kuri minima kovo 21-ąją. Popietėje dalyvavo kūrėjai, gyvenantys Raudėnuose – Zigrida Danikauskienė ir Vytautas Benas Garbinčius. Jie yra ir Šiaulių rajono literatų asociacijos „Indraja“ nariai. Kūrėjai ne tik skaitė savo kūrybą, bet ir dalinosi prisiminimais, kada ir kaip suprato, kad jiems duotas toks talentas.
Gražūs, spalvingi žodžiai plaukia kaip muzika – lengvai, ritmingai, iš širdies į širdį, atgaivindami sielas, sujungdami draugus, skleisdami meilę… Griūva imperijos, bėga amžiai, o poezija išlieka gyva.
Danutė Slavinskienė,
Raudėnų bibliotekos bibliotekininkė
