∗1913 balandžio 1 Lauksodyje, Pakruojo r. † 1997 balandžio 10 Kužiuose, Šiaulių r., palaidotas Ginkūnų kapinėse. Kunigas, visuomenės veikėjas, tremtinys. 1937 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Tarnavo vikaru Vilkijos ir Šiaulių šv. Jurgio parapijose. 1938–1944 m. – Šiaulių amatų ir prekybos mokyklos bei Šiaulių berniukų gimnazijos kapelionas. 1942–1944 m. ėjo Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimo bei Šiaulių ligoninės chirurginio skyriaus kapeliono pareigas. Dirbdamas kalėjimo kapelionu, V. Požėla kiek galėdamas padėjo ir lietuviams, ir rusams, ir žydams. Jis ėjo per žmones, rinko aukas. Maisto produktus sutanoje įsiūtoje gilioje kišenėje nešė badaujantiems kaliniams. 1944 m. į kalėjimą atnešė pjūklelį grotoms nupjauti. Tada pabėgo 24 kaliniai. 1946 m. remiantis išgalvotais kaltinimais ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties, 1956 m. paskirtas Aukštelkės parapijos klebonu. 1961–1962 m. buvo Šiaulių šv. Jurgio parapijos altarista, po to – Skirsnemunės, Pakapės, o nuo 1989 m. iki mirties – Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonu. Lietuvos žydų kultūros draugija kreipėsi į prokuratūrą dėl V. Požėlos reabilitavimo. 1989 m. buvo reabilituotas, paskirtą kompensaciją už kalinimo metus jis atidavė Lietuvos žydų kultūros draugijos Šiaulių skyriui. V. Požėlai suteiktas Pasaulio teisuolio vardas (1980).
APIE V. POŽĖLĄ
■ Hokienė, Teresė. Gyvybės kelias per Kužius. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – 2017, rugs. 23, p. 5.
■ Pagerbtas Kužių krašto šviesuolis. – Iliustr.: [Kužiuose paminėtos šviesaus atminimo Pasaulio tautų teisuolio vardą pelniusio kunigo Vlado Požėlos devyniasdešimt penktosios gimimo metinės] // Mūsų dienos. – 2008, bal. 25, p. 1, 2.
■ Peleckis-Kaktavičius, Leonas. Rašytojo užrašai. – Iliustr., portr.: [ apie kunigą, tremtinį, visuomenininką V. Poželą (1913–1997)]// Draugas. Mokslas, menas, literatūra. – 2019, vas. 23, p. 2–3, 8.