Meškuičių bibliotekoje apsilankius šiaulietei Garbės kraštotyrininkei Irenai Dambrauskaitei-Rudzinskienei, įvyko nuoširdus pasidalinimas prisiminimais apie 2002 m. Meškuičių krašte vykusią respublikinę kompleksinę kraštotyros ekspediciją. Renginio viešnia kartu su buvusia ekspedicijos dalyve (taip pat šiauliete) mokytoja Ona Briedyte apibūdino kraštotyrininkų, ekspedicijos dalyvių veiklas, papasakojo, su kokiais iššūkiais jiems tekdavo susidurti, kaip sekėsi bendrauti su meškuitiečiais, užrašant jų atsiminimus bei renkant įvairią istorinę-etnografinę medžiagą. Renginio metu buvo pristatyta autorinė I. Rudzinskienės surinktų ir jos pastangomis parengtų kraštotyros darbų paroda „Sugrįžimai. 2002 metų kraštotyros ekspedicijos Meškuičių krašte pėdsakais“, išsamiai apibūdinti parodos autorės ir O. Briedytės parengti kraštotyrinės medžiagos rinkiniai.
Susitikimuose su vietos bendruomenėmis Irena Rudzinskienė retkarčiais prisistato pašmaikštaudama: „Esu Šiaulių mergelė, Panevėžio panelė, Pakruojo žmonelė, Sigutėnų martelė, Šiaulių fabrikų darbininkėlė…“ Kaip suprasti šį žodžių žaismą? Suprask: gimė Šiauliuose, mokėsi Šiaulių ir Panevėžio mergaičių gimnazijose, ištekėjo už vyro iš Pakruojo rajono Sigutėnų kaimo. Įgijusi aukštąjį techninį išsilavinimą, dirbo technike technologe Šiaulių („Elnio“ kombinate, Odos galanterijos fabrike, „Ventos“ baldų susivienijime; 1987–1990 m. vadovavo baldininkų kraštotyros grupei „Jovaras“ – I. R.) fabrikuose“ (www.delfi.lt). Tačiau minėti penki vardai (mergelė / panelė / žmonelė / martelė / darbininkėlė) – dar ne visi šią Šiaulių krašto asmenybę apibūdinantys žodžiai. Jokios nuostabos, kad darbščioji kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė dar meiliai vadinama „kraštotyros bitele“, o jos darbas vertinamas diplomais, padėkos raštais, premijomis. „Jos kelrodžiai į kraštotyrą, tai – reiklumas visuomeniniam darbui, gili pagarba žmogui, jo talentui, pomėgiui. Ji – Lietuvos kraštotyros draugijos narė (nuo 1978 m.), Mikelio prizo laureatė (1990 m.), Garbės kraštotyrininkė (1995 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“, daugelio įvairių respublikinių parodų laureatė.
I. Rudzinskienės kraštotyros darbų parodos pristatyme Meškuičių bibliotekoje dalyvavęs Šiaulių rajono savivaldybės Tarybos narys Algis Mačiulis atkreipė dėmesį į gausią bei turiningą kraštotyros darbų parodą, pasidžiaugė nuoširdžiu darbu pelnytais parodos autorės apdovanojimais, jos įdomia patirtim.
Ypatingo meškuitiečių susidomėjimo sulaukė informatyvus Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojo Almanto Šlivinsko pasisakymas apie kultūros paveldo išsaugojimo būtinybę šalies atminties institucijose – archyvuose, muziejuose ir bibliotekose.
Meškuičių parapijos klebonas Vytautas Ripinskis išreiškė susidomėjimas mūsų krašto istorija ir rūpestį bažnytinio paveldo įamžinimo galimybėmis. Dr. Jono Basanavičiaus žodžiais apie kraštotyrinio darbo iniciatorius bei kitus Lietuvos šviesuolius: „ Jų gyvenimą pažinę, pažinsime geriau juos, o juos pažinę – ir patys save pažinsime“.
Prasmingame ir jaukiame Meškuičių bibliotekos renginyje, kuris skirtas Europos paveldo dienoms, dalyvavo nemažai savo krašto praeitimi besidominčių gyventojų, darbuotojų iš vietos institucijų: Meškuičių bendruomenės pirmininkė Renata Domarkienė, Naisių bibliotekininkė Aurima Ramanauskienė, Meškuičių mokyklos pedagogės – pavaduotoja ugdymui Kristina Dagienė ir anglų kalbos mokytoja Jurga Bučnienė. Skambiomis dainomis susirinkusius pasveikino Meškuičių neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Viltis“ (vadovė Rasa Zelbienė). Vokalistai atliko dvi dainas, kurių viena – Meškuičiuose ilgą laiką mokytojavusio a. a. Algimanto Kuprinsko žodžiais, kur apdainuojami ne vien draugiški, darbštumu garsėjantys meškuitiečiai, jų puošnios sodybos bet ir su didžiausia pagarba minimas Meškuičių miestelis, įsikūręs „Joniškio ir Šiaulių vidury, Lietuvėlės mūsų pakrašty…“
Alma Čekanauskienė,
Meškuičių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Nuotraukos: Algio Mačiulio, Aurimos Ramanauskienės, Almos Čekanauskienės
