Spalio 29 d. Kairių bibliotekoje vyko MIRKT (Medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų tobulinimo) mokymai, kurių tema – „Propaganda“. Juos vedė Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Aukštelkės padalinio vyresnioji bibliotekininkė Jurga Šarauskaitė-Černiauskienė, supažindinusi dalyvius su propagandos rūšimis, jų principais bei poveikiu visuomenei. Mokymų metu lektorė aptarė ir knygas, nagrinėjančias propagandos fenomeną, o mokymus užbaigė žaidimu „Populistas“, suteikiančiu galimybę patiems pažvelgti į propagandos poveikio mechanizmus.
Propaganda, kilusi iš lotyniško žodžio propagare (liet. platinti), siekia skleisti tam tikras idėjas, formuoti žmonių nuomonę bei veiksmus. Propaganda apima įvairias sritis: politiką, religiją, karą, komerciją, socialinę gerovę, sveikatą, aplinkosaugą ir kt. Jos tikslas gali būti skirtingas – tiek teigiamas, tiek neigiamas, siekiant paskatinti ar priversti žmones keisti savo nuomonę, įsitikinimus ar elgesį.
Nuo senovės iki modernių laikų propaganda buvo naudojama kaip įrankis žmonių įsitikinimams formuoti ir masėms valdyti. Ji nėra naujas fenomenas: jau antikinėje Romoje ir Egipte valdovai stengėsi išlaikyti ir stiprinti savo galią per įvairias simbolines priemones. Egipto faraonai statė didžiules piramides, simbolizuojančias jų dievišką galią, o karaliai ant monetų kaldino savo atvaizdus, siekdami įtvirtinti asmenybės kultą.
Propagandos rūšys – baltoji, juodoji ir pilkoji.
Baltoji propaganda – tai maksimaliai skaidri informacija, kurią visuomenė atpažįsta kaip patikimą ir autentišką. Ji remiasi tikrais faktais, o jos tikslas – informuoti ir įtikinti nemeluojant. Baltoji propaganda dažniausiai taikoma socialinėse ir sveikatos srityse, kur naudojama tiesos pagrindu paremta informacija. Tačiau net ir tokiu atveju auditorija yra veikiama per emocijas ir įtaigą.
Juodoji propaganda veikia manipuliuodama klaidinga informacija, melu ir falsifikacija. Šioje propagandos rūšyje dažnai slepiamas tikrasis informacijos šaltinis, naudojamasi oponentų vardais ar simboliais. Juodoji propaganda ypač dažna totalitarinėse valstybėse ar karo metu, kai manipuliacija siekia suklaidinti auditoriją ir paskatinti priimti tam tikrus sprendimus.
Pilkoji propaganda – sudėtingiausia ir klastingiausia propagandos rūšis, kai tikri faktai sąmoningai sumaišomi su išgalvotais ar nepatvirtintais. Ši propagandos rūšis dažnai kelia įtarimų dėl patikimumo, bet dažnai priimama kaip tiesa. Pavyzdžiui, iš konteksto išimti teiginiai ar citatos naudojamos taip, kad auditorija nepastebėtų manipuliacijos, nes dalis pateiktos informacijos yra teisinga.
Propaganda pasitelkia įvairias priemones: kalbą (rašytinę ir sakytinę), plakatus, skrajutes, simbolius (vėliavas, herbus, uniformas, gestus), meną (muziką, dainas, filmus) ir kt. Istorijoje gausu pavyzdžių, kaip įvairios šalys ar organizacijos išnaudojo propagandinius simbolius: nuo kryžiaus žygių viduramžiais iki šiuolaikinių karinių konfliktų, kuriuose aktyviai naudojamos medijos. Šiuolaikinė propaganda pasiekia žmones per masinę komunikaciją – televiziją, internetą, laikraščius, todėl tampa sunkiau atskirti objektyvią informaciją nuo manipuliacijos.
Lietuvoje propaganda naudojama daugelyje institucijų ir sričių: švietimo įstaigose, sveikatos biuruose, policijoje, politinėse partijose ir net religinėse institucijose.
Propaganda, nepaisant savo formos ar tikslų, yra nuolat kintantis reiškinys, o žmonių kritinis mąstymas ir informacinis raštingumas yra būtini siekiant atpažinti manipuliacijas ir apsisaugoti nuo jų įtakos.
Ramutė Preimontienė,
Kairių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
Nuotraukos autorės
