Kai naktį miestas
Tyloje užmiega,
Pavargę žmonės
Sapnuose skrajoja,
Akligatvyje tik
Žibintas vienas
Į dangų žiūri –
Būt žvaigžde svajoja.
Autorius nežinomas
Kai už lango siaučia rudeniniai vėjai ir lietūs, patalpose jaukiau prie žvakių šviesos. Tuo visai neseniai įsitikinta Ringuvėnų bibliotekoje, į kurią jos šeimininkė, bibliotekininkė Janina Butnorienė pasiūlė ateiti Kuršėnų užimtumo kambario nariams. Ne šiaip pabūti – patiems pasidaryti savo žvakidę. Rudeniniai žibintai gimė iš gamtinės ir tvarios medžiagos: įvairiaspalvių lapų, dar likusių, šalnos nepakąstų žiedų, šakelių. Rankų ir širdies šiluma palytėti dirbiniai pasitarnaus kitą savaitę vyksiančiuose Šiaurės šalių literatūros savaitei skirtuose garsiniuose skaitymuose prie žvakių šviesos.
Kuriant žibintus, didelį šurmulį sukėlė dekoravimas ir puošyba. Nors ji iš pirmo žvilgsnio elementari ir gana paprasta, vis tiek reikėjo atsiraitojus rankoves karpyti popierių, jį tepti klijais, dėlioti medžių lapus, džiovintus gėlių žiedus. Pastangos davė vaisių, tik kruopščiai sujungus popieriaus kraštus ir juos sutvirtinus.
Po darbo užsiėmimų dalyvės savo darbelius papuošė degančiomis žvakutėmis, o bendra sėkme pasidalijo prie arbatos puodelio.
Ringuvėnų bibliotekos bibliotekininkė
Janina Butnorienė
