Kovo 26 dieną Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyko neeilinis susitikimas su Robertu Petrausku – televizijos laidų vedėju, buvusiu sporto komentatoriumi, istoriku, knygų autoriumi bei proto mūšių organizatoriumi. Salė buvo pilna susidomėjusių klausytojų, o diskusija, kurią įkvėpė mitai, istorija ir filosofija, paliko gilų įspūdį.
Susitikimas prasidėjo nuo graikų mitologijos pasakojimo apie Odisėją, kuris po Trojos karo klajojo ieškodamas kelio namo. Jis pateko į nimfos Kirkės salą, kur septynis metus buvo laikomas jos kerais. R. Petrauskas auditorijai uždavė klausimą: kodėl Odisėjas atsisakė amžinojo gyvenimo su ja? Diskusijos metu paaiškėjo, kad žmogus be meilės negali būti laimingas, kad ir kokius turtus ar nemirtingumą jis gautų. R. Petrauskas citavo Vilių Orvydą, akmenų muziejaus Salantuose įkūrėją, kuris teigė, kad gali turėti 99 dalykus, bet jeigu neturi to vieno, kuris yra tavo jėgos šaltinis, tie 99 tampa beverčiai. Pasak pranešėjo, tas „vienas dalykas“ – meilė – yra pagrindinis gyvenimo variklis. Be jos, net turtingas ir ilgas gyvenimas netenka prasmės.
R. Petrauskas citavo Winstoną Churchillį, kuris įspėjo: jei nekovosi su blogiu, kai jį dar gali nugalėti, vėliau teks kovoti be galimybės laimėti. Ši mintis buvo sieta su dabartine geopolitine situacija Rytų Europoje, ypač Ukrainos karu ir Vakarų reakcija. Anot pranešėjo, istorija moko, kad jei norime išlikti laisvi, privalome nebijoti veikti.
Diskusijos metu buvo palyginta ir „Žiedų valdovo“ istorija su dabartiniu geopolitiniu kontekstu. Kaip fantastinės brolijos nariai turėjo pasirinkti, ar naikinti galingąjį žiedą, taip ir dabartinis pasaulis susiduria su klausimu – veikti ar likti pasyviam. R. Petrauskas akcentavo, kad yra dvi vilties rūšys: viena – kai lauki, kad viskas susitvarkys savaime, ir kita – kai imiesi veiksmų, kad pakeistum ateitį.
Susitikimo metu buvo paliestos ir krikščionybės temos. Popiežius Jonas Paulius II po didžiulių pasaulio sukrėtimų sugebėjo suvienyti tikinčiuosius, o Pauliaus Korintiečio laiškas, kurį įprastai prisimename per vestuves, byloja apie meilės viršenybę. R. Petrauskas kėlė klausimą, ar šiandieninės Vakarų vertybės dar remiasi tomis pačiomis pamatinėmis idėjomis.
R. Petrauskas kalbėjo apie tai, kad Lietuvai trūksta pergalės mentaliteto. Daugelis tautų turi savo didvyriškų epų, legendų ir dainų, kurios įkvepia sunkiu metu. Lietuviai, anot jo, turėtų daugiau kurti ne tik gedulo, bet ir pergalės dainas, kurios sustiprintų tautinę savimonę.
Kalbėdamas apie mirties baimės paradoksą, R. Petrauskas citavo Marką Aurelijų: „Kai žmogus miršta, jis praranda tik tą akimirką, kurioje yra“. Taip pat prisiminta Hamleto dilema „Būti ar nebūti“ – keršyti už nužudytą tėvą ar susitaikyti su neteisybe. Anot pranešėjo, kiekvienas didelis pasirinkimas reikalauja atsakomybės ir drąsos.
R. Petrauskas prisipažino, kad, nors yra apkeliavęs pasaulį, visada geriausiai jaučiasi Lietuvoje. Tėvynės ilgesys jam neleidžia išbūti užsienyje ilgiau nei du mėnesius. Jis akcentavo, kad kelionės padeda suvokti save, tačiau vidinės ramybės paieškos visada grąžina namo.
Apibendrindamas diskusiją, R. Petrauskas pabrėžė, kad iššūkių laikotarpiai skatina kurti geresnį pasaulį. Pasak jo, vaikų pasakose blogiečių egzistavimas padeda paruošti juos realiam gyvenimui, o suaugusieji taip pat turėtų nepamiršti, kad tik supratę blogį, galime jį nugalėti.
Šis susitikimas buvo ne tik apie istoriją, bet ir apie asmeninius pasirinkimus, tautinį identitetą bei meilę kaip gyvenimo ašį. Robertas Petrauskas ragino auditoriją nebijoti veikti, nes tik tie, kurie drįsta, tampa savo likimo šeimininkais.
Kristina Ruočienė,
Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė
Nuotraukos Eglės Pleskūnienės
