,,Aš – kaulai ir oda, žemė ir dangus. Mirties nereikia suprasti pažodžiui. Laikas begalinis, mano egzistencija amžina.“
Netoli prabangaus Luelos ir Efės Tildon tėvų namo Invudo kalvos papėdėje dunkso pataisos namai nepaklusnioms mergaitėms. Sesės auga jų šešėlyje suprasdamos, kad netgi tokių pasiturinčios šeimos panelių, kaip jiedvi, laisvė turi ribas. Tačiau, atsitiktinai išaiškėjus skandalingai tėvo paslapčiai, aikštinga vyresnėlė Luela ryžtasi pasielgti taip, kaip nori. Maištas nepraeina be pasekmių ir vieną rytą Luela mįslingai dingsta. Efei kyla įtarimas, kad tėvas įvykdė grasinimą išsiųsti Luelą į pataisos namus, ir ji sukuria planą: ten pakliūti ir išgelbėti sesę. Kai supranta klydusi, niekas nepatiki jos istorija ir ištrūkti iš baisiosios prieglaudos atrodo nebeįmanoma. Tačiau čia sutikta Meiblė įtraukia Efę į savo planą. Kad išgyventų, joms telieka pasikliauti vienai kita ir pamažu gimstančia draugyste. „Bevardės mergaitės“ nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą „beturtėms puolusioms merginoms ir moterims“. Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, o nubaustąsias už seksualinio pobūdžio nusižengimus sėkmingai sugrąžinančios į doros kelią. Tačiau iš tiesų šių įstaigų globotinės būdavo įkalinamos, skriaudžiamos ir išnaudojamos, vergiškas jų darbas skalbyklose nešė bažnyčiai milžinišką pelną.
Nuostabi knyga! Ne veltui bibliotekoje šios knygos laukia nemaža eilė. Dievinu tokias knygas, kurios prikausto ir nemigdo, kurias galiu skaityti iki išnaktų, nes negaliu padėti į šoną ir užmigti nesužinojusi, kas toliau. Labai žavėjo seserų artimas, lojalus ryšys, kai susikibus už rankų laikomasi iki paskutinės gyvenimo dienos. Jei sugraudino ir sujaudino, sukrėtė ir įtraukė, vadinasi, istorija verta dėmesio. Tikrai rekomenduoju.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma