,,Būna liūdesys, netelpantis į šį žodį. Kuris tarsi karštas sirupas prasismelkia į visą tavo esybę, prasideda nuo širdies ir plinta į kiekvieną kūno ląstelę, venas ir arterijas, paveikia tave taip, kad niekas niekada šiame pasaulyje jau nebebus toks pat: nei žemė, nei dangus, nei tavo pačios delnas. Tai liūdesys, keičiantis viską.“
Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.
Knyga iš tų, kur nenorėjau, kad baigtųsi. Nuostabi! Labai patiko. Mėgavausi kiekvienu puslapiu. Kiek daug tiek psichologiškai, tiek fiziškai moters esybė gali ištverti. Nuo jaunos mergaitės, o vėliau – suaugusios moters su begale gyvenimo sunkumų. Žavėjo jos drąsa, stiprybė ir viltis, net kai atrodo, kad jos nebėra. Jautru, jausminga, skaudėjo skaitant… Istorija unikali, išjausta, puikiai aprašyta su išskirtinėmis metaforomis, gamtos aprašymais. Mano nuomone, pranoko net ,,Ten, kur gieda vėžiai”. Rekomenduoju. Perskaitysit ir suprasit.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka
Knyginėtoja Vilma