ŠIAULIŲ RAJONO 2024 METŲ KALENDORIUS

1564 m.
Žygimantas Augustas atidavė Kuršėnus Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Zenovičiui.
Šiaulių kraštas. — 1992, saus. 25.
1599 m.
Lietuvos Metrika mini Kuršėnus.
Lietuvos aidas. — 1995, saus. 24, p. 16.
1619 m.
Gilvyčiuose buvo 25 kiemai.
Jurginis J. Lietuvos valstiečių istorija. — Vilnius, 1978, p. 99.
1624 m.
Šiupyliuose karalius Žygimantas IV Vaza pastatė medinę Šv. Aloyzo bažnyčią, kuri veikė kaip Gruzdžių filija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T. 3, p. 41.
1634 m.
Padubysio Kaitulių dvare sudeginta ragana.
Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos istorijos bruožai.— Vilnius, 1981, p. 218.
1664 m.
Nuo tada minimi pirmieji Kurtuvėnų tvenkiniai.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — Vilnius, 1990, p. 230—233.
1679 m.
Rėkyvos dvare gimė Juozapotas Mykolas KARPIS, filosofas, valstybės veikėjas, vyskupas. Paskelbė pastoracinį laišką vyskupui Klerui, kur yra medžiagos žemaičių kultūros, papročių istorijai. Mirė 1739 Trakuose.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1957. — T. 11, p. 89.
1724 m.
Gimė Martinjonas RADVILA, Radvilas vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769) vadų. Šiaulių ekonomijos Jakiškių kaimo (Joniškio r.) vaitas. 1768 m. prasidėjus A. Tyzenhauso reformoms Šiaulių ekonomijoje, užtarė valstiečius, kurie, kuriant savo polivarkus buvo išvaromi iš savo žemių. Pradėjus organizuoti sukilimą jo pagrindiniai vadai buvo: Mykolas Pauga, Martinjonas Radvila, Simonas Aleksandravičius ir kt. Sukilimui pralaimėjus suimtas. 1769 m. gruodžio 4 d. Kauno teismas nuteisė mirties bausme. 1770-01-12 Joniškyje viešai nukirsdintas.
T L E. — Vilnius, 1987. — T. 3, p. 485.
1739 m.
Raudėnuose prelatas Jonas Horainis pastatė naują bažnyčią.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T. 4, p. 451.
1749 m.
Gimė Mauricijus Pranciškus KARPIS, XVIII a. antrosios pusės Lenkijos ir Lietuvos valstybės politikos veikėjas, fiziokratas, 1794 m. sukilimo dalyvis, vertėjas, publicistas. Mauricijus Pranciškus Karpis gimė Ariogalos tijūno Juozapo Karpio ir Barboros Nagurskytės šeimoje. Gyveno giminės valdose Rėkyvoje (Rėkyjava, dabar – Šiaulių miesto dalis). Anksti neteko tėvo: tijūnas J. Karpis mirė 1762 m., eidamas 42 metus. Motina mirė 1798 m. vasarį, sulaukusi 78 metų. M. P. Karpis turėjo brolius Felicijoną, Raseinių žemės teisėją (nuo 1780 m., o nuo 1807 m. – Upytės vėliavininką) ir Ignotą, Žemaitijos vaiskį, o taip pat seseris Joaną ir Kristiną.
Kilus sukilimui,1794 m. gegužę M. P. Karpis buvo išrinktas Šiaulių reparticijos delegatu Lietuvos tautinėje aukščiausioje taryboje, vėliau buvo ją pakeitusios sukilėlių vyriausybės, LDK Centro deputacijos narys. 1797 metais ėjo Lietuvos edukacinės komisijos nario pareigas.
1802 m. M. P. Karpis Rėkyvos (Rėkyjavos) dvarą, valdytą nuo 1782 m., pardavė giminaičiui Benediktui Karpiui su teise jame gyventi bei išreikšdamas valią būti palaidotas savo dvare, ežero pakrantėje. Vykdant M. P. Karpio valią, buvo supiltas pilkapis, gavęs Grybaučiaus pavadinimą. 1817 metų spalio 22 d. M. P. Karpis mirė, palaidotas jis minėtame pilkapyje.
T L E. — V.,1986. — T. 2, p. 225; Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė. Mauricijus Pranciškus Karpis (1749–1817) [žiūrėta 2018-11-08]. Internetinė prieiga: http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/mauricijus-pranciskus-karpis-17491817-/195
1749 m.
Bazilionuose pastatyta medinė Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — Vilnius, 1990, p. 7.
1749—1832 m.
Padubysyje veikė bazilijonų vienuolynas, nuo ko miestelis ilgainiui pradėtas vadinti Bazilionais.
L T E. — Vilnius, 1981. – T. 8, p. 399.
1789–1790 m.
Šakynoje pastatyta nauja mūrinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia.
Kviklys B.Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. — T. 3, p. 43.
1789 m.
Šakynoje buvo 31 kiemas, iš jų žemdirbių – 8.
Kryževičius V. Lietuvos privilegijuoti miestai. — V., 1981, p. 22.
1804 m.
Šakynos pradžios mokykloje mokėsi 21 mokinys.
M L T E. — Vilnius, 1971. — T. 3, p. 359.
1804 m.
Kurtuvėnuose pradėjo veikti parapinė mokykla.
T L E. — Vilnius, 1986. — T. 24, p. 453.
1829 m.
Vijoliuose (Šiaulių r.) gimė Mykolas RACEVIČIUS-RAČAS, vargonininkas, kompozitorius. Vargonininkavo Gruzdžiuose, Šiauliuose, Plungėje. Sukūrė giesmių, pramoginių choro dainų, lietuviškas mišias „Pakojų tavo sosto“. Mirė 1895 m. Plungėje.
T L E. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 479.
1834 m.
Meškuičiuose įkurta parapija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T.3, p. 27.
1859 m.
Rakandžiuose (Šiaulių r.) gimė Stanislovas ŠLIŪPAS, teisininkas, aušrininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, knygnešių rėmėjas. Platino „Aušrą“, lietuviškas knygas, sutelkė apylinkės pirmuosius knygnešius. Žuvo 1911 m. Auksučiuose.
Lietuvių enciklopedija. — Bostonas,1964. – T. 30, p. 63.
1884 m.
Susekta slaptoji lietuviška mokykla Dimšiuose. Mokytojas – valstietis Juozas Kibildis.
Merkys V. Lietuvių valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982, p. 159.
1884—1885 m.
Archeologas Tadas Daugirdas kasinėjo Papelkių-Visdegių kapinyną ( Šiaulių r.).
T L E. – Vilnius., 1985. – T. 1, p. 394–395.
1884 m.
Paryžiuje mirė Adomas BITĖ, 1863 m. sukilimo dalyvis, sukilėlių būrio vadas. Valstietis. Dalyvavo kautynėse Šiaulių apskr. Gimė 1836 Belazariškyje (Raseinių apskr.).
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T.3, p. 249.
1899 m.
Įsteigta Bubių pradinė mokykla.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3, p. 543.
1899 m.
Kuršėnuose susekta slaptoji lietuviška mokykla. Mokytoja – valstietė Eleonora Karaveckaitė.
Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda. – Vilnius, 1982, p. 159.
1904 m.
Krokuvoje mirė Jonas STANEVIČIUS, 1863 m. sukilimo vadas. Per sukilimą buvo Šiaulių apskr. sukilėlių karo viršininkas. Parašė atsiminimų. Gimė 1823 m. Lyduvėnuose (Raseinių r.).
T L E. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 90.
1909 m.
Gruzdžiuose mirė Juozapas STONEVIČIUS, eiliuotojas, tautosakos rinkėjas. Gimė 1877 m. Raubaičiuose (Šiaulių r.).
Gruzdžiai. – Vilnius, 1999, p. 427.
1911–1914 m.
Šiupyliuose mokytojavo Stasys MATJOŠAITIS-ESMAITIS, žymus pedagogas, rašytojas.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 41.
1914 m.
Gydytojas oftalmologas Petras AVIŽONIS apgynė disertaciją ,,Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas“.
T L E. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 153.
1919 m.
Šiaulių apylinkėse vyko Lietuvos laisvės kovos su bermontininkais.
Šiaulių krašto kalendorius 1994. —  Šiauliai, 1994, p. 5.
1919 m.
Meškuičiai buvo valsčiaus centras.
L T E. – Vilnius, 1981.– T. 7, p. 424–425.
1929 m.
Sauginiuose pastatytas akmeninis paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę šauliams atminti. Paminklas stovi prie kelio Aukštelkė – Kuršėnai. Paminklą statė Lietuvos šaulių sąjungos 31-ojo Sauginių būrio aktyvistai, šio ir aplinkinių kaimų žmones. Į paminklo pamatą buvo įmūryta kapsulė su dokumentais, pagal liudininkų teigimą, tai buvo sąrašas pavardžių su parašais, kurie statė paminklą. 1955m. tuometinė sovietų santvarka liepė paminklą nugriauti susprogdinant, o jo liekanas panaudojo besikuriančio kolūkio fermos pamatams. Vietinių gyventojų nepasitenkinimas ir nepritarimas tuometinės valdžios nutarimui dėl paminklo pasireikšdavo mitingais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991m. lapkričio 23d. paminklas atstatytas ir iškilmingai pašventintas.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T. 4, p. 476; Paminklas Sauginiuose [žiūrėta 2018-11-14]. Internetinė prieiga: https://mapio.net/pic/p-56493642/
1934 m.
Aleksandrijoje atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Šiaulių ,,Didžiųjų gegužinių” atminimui.
Mažasis Šiaulių m. kalendorius. — Šiauliai, 1983; Kavaliauskaitė, Živilė. Gegužinės brandino Lietuvą [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: // http://www.skrastas.lt/?id=1389978620 /Fotografija iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių/; Kavaliauskaitė, Živilė. Gegužinės brandino Lietuvą  – Iliustr.  // Šiaulių kraštas. – 2014, saus. 24, p. 21939 m.
Ginkūnų kaime buvo 298 gyventojai.
T L E. — Vilnius, 1985. – T. 1, p. 620.
1939 m.
Kuršėnuose gyveno 3,8 tūkst. gyventojų.
Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. — Vilnius, 1973, p. 61.
1944 m.
Padubysio valsčiuje kūrėsi pirmieji rezistentų būriai, formavosi Vytauto Didžiojo rinktinė.
Laikas. — 1994, spal. 19.
1959 m.
Gruzdžiuose gyveno 1603 gyventojai.
Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. — Vilnius, 1973, p. 93.
Kairiuose gyveno 518 gyventojų.
M L T E. — Vilnius, 1968. —  T. 2, p. 17.
Kuršėnuose gyveno 9,1 tūkst. gyventojų.
Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. — Vilnius, 1973, p. 61.
Meškuičiuose gyveno 545 gyventojai.
T L E. — Vilnius, 1987. — T. 3, p. 58.
Šakynoje buvo 372 gyventojai.
M L T E. — Vilnius, 1971. — T. 3, p. 359.
Raudėnuose gyveno 277 gyventojai.
L T E. — V., 1982. — T. 9, p. 337.
1964 m.
Kuršėnuose pradėjo veikti „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas.
Lietuvos aidas. — 1995, saus. 24.