SAUSIS
1 d. – Naujieji metai. Lietuvos vėliavos diena.
4 d. – Pasaulinė Brailio rašto diena.
13 d. – Laisvės gynėjų diena.
27 d. – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
***
1944 m. sausio 1 d.
Gruzdžiuose mirė Antanas TREČIOKAS, vaistininkas, visuomenės veikėjas. 1918 Gruzdžiuose įkūrė draugiją ,,Kanklės“, įsteigė suaugusių vakarinius kursus, viešą knygyną. Dirbo Gruzdžių savivaldybėje. Gimė 1886 10 20 Svėdasų parapijoje.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1964.— T.31, p. 429.
1869 m. sausio 1 d.
Pernaravoje (Kėdainių r.) gimė Jadvyga JUŠKYTĖ, Juškevičiūtė, pedagogė, tautosakininkė, visuomenės veikėja. Mokėsi privačiai, mokytojavo Zubovų Ginkūnų dvaro mokykloje. Su Gabriele Petkevičaite-Bite 1894 įsteigė ,,Žiburėlio“ draugiją. Vaidino pirmajame lietuviškame spektaklyje Palangoje 1899 m. Bendradarbiavo ,,Varpe“, ,,Tėvynės sarge“, ,,Ūkininke“, ,,Vilniaus žiniose“. Paskelbė apsakymėlių ,,Velykų naktis“, ,,Tarnaitė“, ,,Našlaičio mokytojai“ ir kt., kuriuose dominuoja skriaudžiamo žmogaus, kaimo buities temos. Išvertė pjesių, parengė vadovėlių ,,Vaikų skaitymėliai“ (1905), ,,Lietuviškieji diktantai pradedamosioms mokykloms“ (1907). Mirė 1948 03 16 Milvyduose (Kėdainių r.).
L T E. – Vilnius, 1979. — T. 5, p. 154; Jadvyga Juškytė [žiūrėta 2018-12-17]. Internetinė prieiga: http://www.vle.lt/Straipsnis/Jadvyga-Juskyte-358811919 m. sausio 5 d.
Šiupyliuose, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje gimė Antanas BUNGA, kunigas, prelatas. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, buvo lietuvių katalikų sielovados vadovas. A. Bungos rūpesčiu buvo įkurtas Europos lietuvių katalikų centras (Šv. Ulricho parapijoje). 2000 m. prelatas grįžo į Lietuvą. Mirė 2001 04 25 Vilniuje.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1969. — T. 36, p.143; Mirė prelatas Antanas Bunga (1919–2001) [žiūrėta 2018-10-12]. Internetinė prieiga: http://www.lcn.lt/bzinios/bz0109/109bl8.html
1809 m. sausio 6 d.
Netoli Krakių gimė Aleksandras GRIŠKEVIČIUS, aviacijos pradininkas Lietuvoje. Gyveno Šiauliuose, Auksučiuose. 1834 m. dirbo Šiaulių apskrities teisme. Mirė 1863 02 11 Viekšniuose.
T L E. — Vilnius, 1985. — T. 1, p. 667.
1965 m. sausio 12 d.
Kuršėnuose gimė Alfredas JONUŠKA, ekonomistas, Lietuvos ir Šiaulių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.1989 m. Kauno politechnikos institute įgijo inžinierius keramiko technologo specialybę. 1990–1991 m. mokėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, įgijo tarptautinių ekonominių santykių specialisto kvalifikaciją, stažavosi Danijoje, JAV. 1989–1991 m. dirbo VĮ „Daugėlių statybinių medžiagų kombinate“ cecho viršininko pavaduotoju, 1991–1995 m. – AB „Daugėlių statybinės medžiagos“ Ryšių su užsieniu skyriaus viršininku. Nuo 1995 m. renkamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu. 1995–1996 m. Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, 1996–2000 m. – meras. 2001–2004 m. – UAB „Ūrus ir Ko“ gamybos vadovas. 2004–2007 m. – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros Šiaulių –Telšių skyriaus vedėjas, nuo 2007 m. – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, nuo 2010 m. – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys. Nuo 1993 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys (dabar – TS-LKD). Nuo 2005 m. – sporto klubo „Kristalas“ prezidentas, nuo 2012 m. – Šiaulių „Rotary“ klubo narys. Jam suteiktas Floridos valstijos sostinės Talahasio (JAV) garbės piliečio vardas.
Alfredas Jonuška [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga: http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/440_lt/Kandidatai/Kandidatas87033/Kandidato87033Biografija.html; Kuršėnų enciklopedija. – Vilnius: Žuvėdra, 2005, p. 104.
1939 m. sausio 27 d.
Kemersiuose (Šiaulių r.) gimė Albertas ZMAILA, aktorius, skaitovas. Mokėsi Kentraičių, Steponiškių, Dirvonėnų mokyklose, 1957 m. baigė Kuršėnų vidurinę mokyklą. Dirbo Pavenčių cukraus kombinate, mokėsi Vilniaus kultūros švietimo technikume, vaidino B. Lukošiaus įkurtame ,,Lėlės“ teatre. 1965-1992 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, sukūrė daug vaidmenų, parengė koncertinių programų. Vaidino spektakliuose ,,Paskutinis sustojimas“, ,,Rūkomasis“, ,,Žemaitė“ ir kt. Pastarąjį dešimtmetį parengė beveik tūkstantį literatūrinių renginių, kuriuose skaito P. Širvio, A. Miškinio, Maironio, J. Marcinkevičiaus, S. Neries eiles, humoristų kūrybą. Už nuopelnus teatro menui 1989 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, 1988 m. įteikta Augustino Griciaus premija. Mirė 2013 m. Šiauliuose.
Kuršėnų enciklopedija. — Vilnius, 2005, p. 292; Raudėnų kraštas. – Vilnius, 2007, p.343-344; Vaitiekūnas R. Mūzų prieglobsty: Šiaulių teatralų autografai. – Šiauliai, 1996.
1939 m. sausio 31 d.
Joniškėlyje, Pasvalio r. gimė Romualdas OZOLAS, filologas, filosofas, politikas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras. 1957 m. baigė Šiaulių r. Bazilionų vidurinę mokyklą, 1962 m. – Vilniaus valstybinį universitetą. 1973–1989 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1980–1989 m. – „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Seimo tarybos vicepirmininkas. 1988 m. įsteigė savaitraštį „Atgimimas“ ir iki 1992 m. buvo jo vyriausias redaktorius. 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990–1991 m. – Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas. 1992–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo grupės narys, vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų, daugybės Seimo komisijų narys. Lietuvos centro judėjimo ir Lietuvos centro sąjungos kūrėjas, pirmininkas. Parengė per dvidešimt knygų politikos, valstybės, tautinių mažumų, kultūros ir filosofijos klausimais. R. Ozolo įkurtas paramos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“ leidžia istorijos ir kultūros žurnalus: „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, „Padubysio kronikos“. R. Ozolas Bazilionų vidurinei mokyklai padovanojo visą gyvenimą kauptą asmeninę biblioteką. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga (2000), Stasio Šalkauskio premija (2009). Mirė 2015 -04-06 Vilniuje.
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, 1990. – Vilnius: Savastis, 2000, p. 158– 159; Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo signataras Romualdas Ozolas [interaktyvus] [žiūrėta 2017 m. rugsėjo 14 d.]. Internetinė prieiga: http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=59.htm