ŠIAULIŲ RAJONO 2025 METŲ KALENDORIUS

1445 m.
Romos katalikų pirmąją bažnyčią Šiauliuose pastatė ir parapiją įkūrė Žemaičių seniūnas Mykolas Kęsgaila. Kviklys B. Mūsų Lietuva. —Vilnius, 1991. — T.3, p. 9.
1495 m.
Mykolas Jogelavičius Kurtuvėnuose pastatė pirmąją bažnyčią.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — V., 1990, p. 260.
1550 m.
Raudėnų karališkajame dvare pastatyta koplyčia.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — V., 1990, p. 250.
1570 m.
Istoriniuose šaltiniuose minimi Bubiai.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — V., 1990, p. 230—263.
1590 m.
Varputėnų dvaras žinomas XVI a. ir minimas Beržėnų valsčiaus, kuriam tada priklausė aktuose.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. − Vilnius, 1991. − T.3, p. 56; Karpavičienė, Dalia. Iš Amerikos grįžęs Varputėnų dvarininkas gamins sūrius. − Iliustr. // Šiaulių kraštas. − 2006, rugs. 18, p. 6.
1630 m.
Maras žiauriai palietė Šiaulių ekonomijos gyventojus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. − Vilnius, 1991. − T.3, p. 8.
1650 m.
Maištas prieš benediktinų vienuolyno savivaliavimą apėmė Žemalėnų ir Girkautų kaimus.
Jurginis J. Lietuvių valstiečių istorija. − Vilnius, 1978, p. 106.
Apie 1670 m.
Gruzdžiuose pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. − Vilnius, 1991. − T.3, p. 32.
1680 m.
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima Šakyna.
MLTE.−Vilnius, 1971. − T. 3, p. 359.
1745 m.
Prie Krikštanų (Joniškio r.) gimė vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769 m.) vadų, bajoras Simonas ALEKSANDRAVIČIUS. Baigęs Kražių gimnaziją mokytojavo Joniškyje. 1769 m. liepos viduryje nuo jo parašyto ir išsiuntinėto rašto „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. liepos 19 d., kurią ir šis raštas išduotas“, praktiškai prasidėjo masinis sukilimas. 1770 m. rugsėjo mėn. Raseiniuose, kur į seimelį rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos bajorai, nuteistas mirti. Tardomas gynė valstiečius, reikalavo gerinti jų sunkią padėtį ir teisti ekonomijos valdininkus.
T L E. − Vilnius, 1985. – T. 1, p. 39−40.
Apie 1760 m.
Žemaitijoje gimė Juozapas SAVICKIS. Poetas, Šiaulių apskrities bajoras. Mirė po 1826 m.
Biržiška V. Aleksandrynas. Vilnius, 1990. – T. 2, p. 273.
1780 m.
Žarėnuose pastatyta akmeninė Šv. Mikalojaus vardo bažnyčia, kurią 1787 m. konsekravo vyskupas Mykolas Chominskis.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T. 3, p. 46.
1780 m.
Vietoj Vileikių kaimo kapinių koplyčios įsteigta bažnyčia, o prie jos įsikūrusi gyvenvietė pavadinta Pakape.
T L E. — Vilnius, 1987. – T. 3, p. 270.
1798–1800 m.
Raudėnuose (Šiaulių r.) klebonavo Jurgis Ambraziejus PABRĖŽA, botanikas, religinis rašytojas, poetas, kunigas, vienuolis, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, bibliofilas.
Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža1771 01 15 Večiuose, Skuodo r. † 1849 11 11 (10 30) Kretingoje. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo, nuo 1816 m. pranciškonų vienuolis Kretingoje. Rašė eilėraščius („Esu sau žmogelis“), rengė religinius raštus, kūrė lietuviškus botanikos terminus.
Lietuvių literatūros enciklopedija. — Vilnius, 2001, p. 365.
1805 m.
Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą.
T L E. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 453.
1789–1790 m.
Šakynoje pastatyta nauja mūrinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Ją statė Šakynos klebonas Livonijos kanauninkas Juozapas Varanavičius.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 43.
Apie 1815 m.
Maniūšių k. (Šiaulių r.) gimė Aloyzas ŠLIŪPAS, kunigas, platino lietuviškas knygas. Parašė lietuviškai apie 1000 pamokslų, buvo suimtas už lietuviškų knygų platinimą. Mirė apie 1890 m. Tirkšliuose.
Lietuvių enciklopedija. – USA, 1964. – T. 30, p. 55.
1820 m.
Varputėnų dvare buvo 24 gyventojai.
T L E. – Vilnius, 1988 – T. 4, p. 464.
1825 m.
Juozapavos dvaro savininkas Nagurskis pastatė medinę bažnytėlę, kuri buvo Raudėnų parapijos filija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 452.
1825–1830 m.
Pradėtas kasti Dubysos–Ventos kanalas, Ventõs–Dubýsos kanãlas jungia Dubysos ir Ventos aukštupius. Ilgis 15 kilometrų. Su Dubysa jungiasi prie Bubių (Šiaulių rajono savivaldybės teritorija), su Venta – prie Tolučių (Kelmės rajono savivaldybės teritorija). Dubysos – Ventos kanalas iškastas per platų ledyninės kilmės slėnį (Dubysa šiame ruože netinkama laivybai). Po Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimo Rusijos vyriausybė norėjo sujungti Nemuno baseiną su Baltijos jūra, nes Nemuno žiotis valdė Prūsija. Dubysos–Ventos kanalas pradėtas kasti 1824. Buvo numatyta įrengti 17 šliuzų Dubysoje ir po 12 – Ventoje ir kanale. Dirbo 18 000 kareivių ir 3000 samdomų darbininkų. Kasimas nutrūko per 1831 sukilimą, 20 a. pradžioje darbai buvo atnaujinti, bet I pasaulinis karas juos galutinai nutraukė. Išliko tik nenaudojamas kanalas ir kelių šliuzų liekanos. Kai kurie Dubysos–Ventos kanalo ruožai priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui.
Girios. – 1992, Nr. 5, p. 30.
Apie 1840 m.
Gimė liaudies skulptorius Petras LEČAS. Po 1861 m. dirbo koplytstulpius ir Šiaulių r. Darbų 1877–1907 m. datomis išlikę Meškuičių apyl. Mirė apie 1910 m.
M L T E. — Vilnius, 1968. — T. 2, p. 310.
1845 m.
Gruzdžiuose gimė Aloyzas GENDVILA, savamokslis liaudies menininkas, dievdirbys. Mirė 1919 m. Dievdirbio tėvas Martynas Gendvila irgi buvo dievdirbys. Kaip rašo J. Petrulis, Martynas skulptoriaus amato išmokęs sūnų. Aloyzas drožinėjo dar būdamas vaikas, paskui – su tėvu, o jam mirus apie 1865 m., pradėjęs dirbti savarankiškai. Mokėjo ir staliaus amatą, tačiau skulptūrėlių drožimas buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Mokyklos nelankė, bet skaityti mokėjo, spaudos draudimo laikotarpiu palaikė ryšius su knygnešiais, iš kurių parsiveždavo draudžiamų lietuviškų knygų. A. Gendvila žmonių buvo pramintas Rokdirbiu, nes mėgstamiausias jo siužetas buvo šv. Rokas. Savo gaminius jis pardavinėjo Gruzdžiuose bei aplinkiniuose miesteliuose per atlaidus. Nuvykdavo ir į Tryškius, kur jo prekystalis, žmonių liudijimu, atrodęs vienas iš įspūdingiausių. Jo darbų iš 1880–1914 m. būta Gruzdžių Šakynos, Meškuičių, Juodeikių, Šiupylių,Žagarės, Mažeikių, Kruopių, Skaistgirio apylinkėse. Paulius Galaunė „Lietuvių liaudies meno albume“ mini meistrą Gedvilą (Gendvilą) iš Joniškio. Žinomo dievdirbio darbų yra tik keletas. Iš jų matyti, kad meistro dirbtos skulptūros primityviai traktuotos, gana grubaus drožimo, kuris suteikia skulptūrai apibendrintas, monumentalias formas. Meistras į smulkias detales dėmesio nekreipė, keliais rėžiais ar iškilimais žymėdamas tik reikalingiausias.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. – T. 3, p. 38;
Urbonienė, Skaidrė. Gruzdžių valsčiaus kryždirbystės tradicijų apžvalga: XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė [žiūrėta 2019-11-12]. Internetinė prieiga: http://www.llt.lt/pdf/gruzdziai/gruzdziai_kryzdirbyste.pdf
Apie 1850 m.
Gimė liaudies skulptorius Antanas LENGVENIS. Keletą metų gyveno Gruzdžių apylinkėse.
M L T E. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 317.
1850 m.
Mirė prancūzų archeologas, etnografas, keliautojas Diubua De MONPERE (DUBOIS De MONTPEREUX) Frederikas, kasinėjęs Gergždelių pilkapį. Gimė 1798 m.
L T E. — Vilnius, 1980. — T. 3, p. 117.
1855 m.
Gimė Henrikas LAUCEVIČIUS, gydytojas. Baigė Šiaulių gimnaziją ir Petrapilio karo medicinos akademiją. Porą metų gydytojavo savo šeimos Dzidų-Demereckių dvare netoli Bubių. Mirė 1931 02 16 Šiauliuose. Lietuvių enciklopedija. – USA, 1958. – T. 14, p. 261.
1855 m.
Paryžiuje mirė Ezechielis STANEVIČIUS, 1831 m. sukilimo dalyvis, dalyvavo mūšiuose prie Šiaulių. Gimė 1798 04 10 Padubysyje (Šiaulių r.)
Žemaitija. — K., 1992, p. 53.
1860 m.
Dvarininkas Eustachijus KARPIS pastatė bažnyčią Pakapėje.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T. 3, p. 44.
1865 m.
Šakynoje gimė Antanas RIMAVIČIUS, liaudies skulptorius, kunigas. *1865 Šakynoje † 1933 Daugpilyje, palaidotas Rubeniuose (Latvija) *. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1841–1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje seminarijoje. Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje, Rubenuose ir kt. A. Rimavičius – drožėjas savamokslis, visą gyvenimą kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui.
Antano Rimavičiaus kūryba – savita ir originali XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka. Prieš mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį įspūdį jam padarė „Aušros“ muziejus. Todėl testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. 1933 m. spalio mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda. „Aušros“ muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus darbai. Tai Pietos Nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su kūdikiu, Dievo motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys. Tai labai savita ir įdomi senosios skulptūros kolekcija.
(informacija parengta pagal V. Šiukščienės str. Antanas Rimavičius kryžiaus kelio stotys [žiūrėta 2019-11-12]. Internetinė prieiga: http://www.tradicija.lt/Menininkai/A_Rimavicius.htm; Varpai. – 1992, p. 163–166.
Lingienė, Izolina Natalija. Latviai saugo Antano Rimavičiaus atminimą. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – 2018, geg. 16, p. 2.
1885—1895 m.
Įkurtas slaptas jaunimo sambūris „Atgaja“, veikęs Gruzdžių apylinkėse.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 33.
1895 m.
Plungėje mirė Mykolas RACEVIČIUS-RAČAS, vargonininkas, kompozitorius. Vargonininkavo Gruzdžiuose, Šiauliuose, Plungėje. Sukūrė giesmių, lietuviškas mišias „Pakojų tavo sosto“. Gimė 1829 m. Vijoliuose (Šiaulių r.)
T L E. – V., 1987. – T. 3, p. 479.
1905 m.
Didžiulis gaisras Kuršėnuose sunaikino 30 gyvenamųjų namų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 51.
1905 m.
Juozo TUMO-VAIŽGANTO rūpesčiu Kuršėnuose įsteigta beturčių šelpimo draugija šelpė 117 vargšų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 51.
1910 m.
Gruzdžiuose pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, kurią 1920 m. konsekravo žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. – T. 3, p. 32.
1910 m.
Klebono kunigo K. Gaudiešiaus rūpesčiu Meškuičiuose įsteigta dviklasė mokykla.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
1910 m.
Dimitrijus Zubovas Bubiuose (Šiaulių r.) įkūrė žemesniąją pienininkystės mokyklą.
Kraštotyra. – Vilnius, 1981, [Kn. 13], p. 53.
1925 m.
Kuršėnuose įkuriama biblioteka.
Kuršėnų bibliotekos istorija : (žmonės, knygos, laikas) / Jonas Kiriliauskas. – Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2015. p. 29
1930 m.
Bubiuose buvo per 300 gyventojų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4, p. 478.
1935 m.
Pavenčiuose pastatytas cukraus fabrikas. Fabrikas vidutiniškai perdirbdavo per dieną 800 tonų cukrinių runkelių. Sezono metu dirbdavo apie 500 darbininkų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4, p. 455.
1935 m.
Kuršėnuose buvo 3268 gyventojai.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1992. – T. 4, p. 455.
1940 m.
Meškuičiuose buvo apie 500 gyventojų.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 28.
1940 m.
Šakynos parapija apjungė 2323 katalikus.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 44.
1945 m.
Partizanų būrys, vadovaujamas D. Kraujalio veikė Pakampėje, Vytauto Didžiojo rinktinė veikė Bubių-Kurtuvėnų apylinkėse, Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė – Gruzdžių, Meškuičių valsčiuose.
Aušros alėja. – 1994, kovo 24.
1950 m.
Panaikinta Šiaulių apskritis, įkuriant Šiaulių, Joniškio, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio, Kuršėnų, iš dalies, Akmenės rajonus. Šiaulių rajonas apima 1155 km² plotą, turi 19 apyl., 3 tarybinius ūkius, 24 kolūkius.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 9.