Skip to content Skip to footer

Didumas to, kas mumyse
iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
Įkaitinanti mus. Dvasia
ir kūnas mūsų amžinumo.

Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
Į mylinčias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas. Nutolimas.

Tai nuo tavęs čia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu –
Esu turbūt dėl ko nors kito.
/Justinas Marcinkevičius/

Balandžio 23 d. Šiupylių bibliotekoje įvyko jaukus susitikimas – parodos „Akcidencija“ atidarymas. Renginio metu pristatyti du skirtingi, tačiau meniškai artimi darbai: Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientės Ugnės Jasiškytės tapybos darbai ir Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos bibliotekininkės Jurgitos Jasiškytės vytinių juostų paroda.
Parodos atidaryme dalyvavo Šiupylių bibliotekos moterų klubo „Jam nežinant“ nariai, Šiupylių kaimo gyventojai. Dalyviai dalijosi mintimis ir sentencijomis apie meną. Renginyje nuskambėjo ir Anatolio Franso žodžiai: „Meno kūriniams vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus jausmą ir protą, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai.“
Autorės dalijosi įspūdžiais apie kūrybos procesą ir pasirinktų priemonių subtilybes. Anot Ugnės ir jos mamos Jurgitos Jasiškytės, paroda gimė netikėtai, kaip atsitiktinumas, todėl jai ir suteiktas pavadinimas „Akcidencija“. Ugnė pasakojo: „Daugelis dailininkų, išgyvendami sunkų emocinį laikotarpį, savo dažų paletę pripildo tamsiomis, šaltomis spalvomis. Mano tapomi paveikslai – miškai – taip pat pasižymi niūriais potėpiais ir spalvomis, tačiau jie neatspindi mano būsenos. Priešingai, savo kūriniuose stengiuosi atrasti ramybę, jaukumą, užfiksuoti sustingusį momentą ir jausmą.“
Nuotaikingai apie savo pomėgius pasakojo ir Jurgita Jasiškytė: „Man labai patinka tautiniai rūbai, ypač juostos. Austi juostas – sudėtingas, daug dėmesio reikalaujantis darbas, bet vytinės juostos – mano relaksas. Man visada patiko rankdarbiai iš siūlų: mezgimas, nėrimas, šeivutė (frivolite), rištos ir vytinės juostos. Siūlas nėra toks „užsispyręs“ kaip popierius, medis ar metalas – jei nepavyksta, visada galima išardyti ir perdaryti. Rankdarbiai man – kaip Dėdei Mišai iš filmuko: pamatai ką nors naujo ir norisi išbandyti.“
Malonus ir šiltas bendravimas, padėkos ir sveikinimo žodžiai paliko jaukius prisiminimus. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame apsilankyti parodoje, kuri veiks iki gegužės 8 dienos.

Salvinija Šeškauskienė
Šiupylių bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos autorės