Knygą baigiau skaityti Kūčių rytą. Krentant už lango bene pirmiems šiais metais sniego kąsniams pajūryje.
Knyga vedžioja labirintais tarp to, kas tikra ir išgalvota. Saloje, kurios net nėra žemėlapyje. Pasakojama apie žmones ir jų pasirinkimus – nežmoniškus, žiaurius, nesuprantamus, beverčius. Apie gamtą, kuri įvertina ir atkeršija. Simboliškai šį rytą baigiau knygą, kuri verčia susimąstyti apie priimamus sprendimus ir veiksmus, kurių imamės.
Vertos laiko knygos, plečiančios sąmonę, grąžinančios prie tikėjimo, vedžiojančios po pasaulį, supažindinančios su kitomis kultūromis, žmonėmis, jų kūryba, paveikslėlių ir paveikslų knygos, istorinės, klasikinės knygos, knygos apie gamtą, dar fantastinės ir apie tarpusavio santykius.
Linkiu skaityti KNYGAS.