Spaudinių paroda „Ašara Dievo aky…“, skirta Sausio 13-osios 30-mečiui

ašara Dievo aky
Lietuva ką tu veiki

nieko tavęs neprašau
tik nenutildama šauk

volunge šauk ąžuole
akmeniu kelio gale

Justinas Marcinkevičius

1976–1977

1991m.sausio 12 d. vakaras. Kaip turbūt tuo laiku buvo įprasta, namuose visą laiką veikė įjungtas televizorius. Atrodė, kad ir ore tvyro įtampa. Kaskart vis pranešdavo apie karinės technikos judėjimą.

Tą vakarą jaučiasi labai pavargusi nuo tos ilgą laiko tarpą  trunkančios įtampos, todėl miegoti nuėjau „labai anksti“ , apie 23 val. Atrodė, kad miegojau labai trumpai kai suskambo telefonas.

Atsiliepus nuskambėjo klausimas ar žiūriu televizorių, ir paliepimas jį įsijungti. Dar gerai neprasibudinusi padariau kas liepiama ir žvilgtelėjau į laikrodį-puse šešių . Iš ekrano kažkoks vyriškis kalbėjo angliškai, šalia su paltu sėdėjo kitas. Nieko nesuprasdama įsijungiau radijo aparatą-šnypštimas. „Pagaudžius“ radijo bangas, pasigirdo balsas rusų kalba, kuris sakė, kad yra vienuolika žuvusių ir virš šimto sužeistų… Lietuvių kalba tariami žodžiai, jog tai paskutinė neužimta radijo stotis iš Kauno…Tai buvo siaubo akimirkos. Suvokimas, kad vyksta kažkas baisaus ir aplink nežinia. Skambino pažystama, kurios brolis buvo prie parlamento…

Turbūt ne tik mano šeima, bet ir visa Lietuva tą diena gaudė kiekvieną žodį sklindantį iš televizijos ekrano ar radijo imtuvo. Širdimi ir siela buvo prie parlamento.

Lietuva savo istorijos kelyje išgyveno daug sunkių ir skausmingų akimirkų , kol tapo laisva ir nepriklausoma valstybe. Nepamirškime to ir nebepatirkime dar kartą to nevilties ir nežinomybės jausmo.

Šakynos bibliotekininkė,
Zina Keturakytė

Sausio 13-oji. Pro bibliotekos langą
Nuotr. Zinos Keturakytės