∗1860 m. sausio 7 Pašvinėje (Šiaulių r.) † 1920 m. liepos 6 Tauragėje. Rinko medžiagą lietuvių kalbos žodynui. Už Kurtuvėnų šnektos aprašą buvo apdovanotas Rusijos geografų draugijos aukso medaliu.
Pradinį mokslą išėjo namuose. 1881 baigė Šiaulių gimnaziją. J. Spudulis labai mėgo kalbas ir ypatingai domėjosi savo gimtąja kalba, kurią dar gimnazijoje būdamas pradėjo savarankiškai mokytis. Maskvos universitete studijavo mediciną. Čia susidraugavo su Jonu Šliūpu ir mėgino įsteigti filologijos draugiją, tačiau caro valdžia neleido.
Bandė gauti leidimą spausdinti Vilniuje savaitraštį Mūsų amžius, 1882 buvo paruošę net „Ūkininko kalendorių“, tačiau ir to negalėjo išspausdinti. Vasaros atostogų metu važinėdavo po kaimus ir mokė istorijos, tyrinėjo ir aprašė gimtąją Kurtuvėnų tarmę. 1885 baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. Būdamas Peterburge, įstojo į lietuvių studentų būrelį. 1885 išleido hektografuotą laikraštėlį „Žinių nešėjas“ (išėjo 10 numerių). Dirbo gydytoju Taškente, Samarkande, Šiauliuose, Sankt Peterburge, Tauragėje. 1893 Sankt Peterburge apgynė medicinos daktaro disertaciją. Maskvoje bendravo su Filipu Fortunatovu, lietuvių kalbos klausimus svarstė studentų būreliuose, susirašinėjo su Kauno klierikais.
Prisidėjo prie Antano Juškos žodyno leidimo. Pats rinko duomenis lietuvių kalbos žodynui. Už Kurtuvėnų šnektos aprašą buvo apdovanotas Rusijos geografų draugijos specialiu medaliu.
Apie 1882 susidarė savitą rašybą: vartojo uo, ie,sz, cz, w, i ( po cz, dz), nevartojo ł. Tyrė lietuvių asmenvardžius ( Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas 1900 žurnale ,,Žinyčia“ paskelbė straipsnį J. Spudulio laišką apie lietuviškas pavardes), vietovardžius, sukūrė aritmetikos ir gramatikos terminų. Išleido pirmąjį aritmetikos uždavinyną lietuvių kalba (su Povilu Matulioniu, 1885). Buvo „Aušros“ (1883—1885), „Varpo“ (1896), ,,Žinyčios“ (1900) bendradarbis.
APIE JONĄ SPUDULĮ
■ Lietuviško žodžio puoselėtojai: Jonas Spudulis //Lietuvių tautos — lietuvių kalbos likimas. — Vilnius, 2004, D. 1, p. 125.