,,Jam nereikėjo klausytis jūros ar kalbėtis su ja, jis ir taip viską suvokė visa esybe, perprato visus ryšius. Juto jūrą esant grynaisiais būties vartais, jos trauka stipriausia, kai „aš“ silpniausias.“
Martiną visuomet traukė jūra, tad iš tėvų paveldėjęs namą Oruste, nedidelėje saloje Švedijoje, jis daug nesvarstydamas persikelia ten su žmona Aleksandra ir dviem vaikais – trimečiu Adamu ir vos kelių mėnesių Nele. Tačiau vieną sausio dieną Adamas nepastebimai dingsta – bangose tėvai tepamato raudoną jo kibirėlį… Vietos tyrėjai taip ir neranda berniuko kūno, o tai pastumia Martiną gilyn į kalte ir abejonėmis grįstą sielvartą. Kaip tik tuo metu į salą gyventi atvyksta fotografė Maja. Sužinojusi apie Martino ir Aleksandros nelaimę, ji prisimena savo darbą policijoje ir imasi padėti porai aiškintis berniuko dingimo aplinkybes. Po kiek laiko juos pasiekia makabriška žinia: Adamas nebuvo pirmasis vaikas dingęs saloje – toje pačioje vietoje, tą pačią sausio dieną čia jau keletą dešimtmečių dingsta vaikai. Kokias paslaptis slepia Orusto salos bendruomenė? Koks siaubas iš tikrųjų slypi jūros bangų ošime?
Šiek tiek detektyvas, šiek tiek trileris, bet gal daugiau romanas su mistikos prieskoniu. Švedijos saloje prie jūros gyvenanti niekuo neišsiskirianti šeima vieną dieną neberanda savo sūnaus, kuris tąkart liko su tėvu. Deja, rastas vaiko batas jūroje byloja tik viena – berniukas nuskendo. Tačiau kaip viskas klostėsi toliau jūs būtinai turite perskaityti patys. Tėvo gedulas ir iš vidaus graužiantis kaltės jausmas buvo aprašomas taip apčiuopiamai. Ne tik mamos skausmingai išgyvena vaiko netektį. O kur dar žmonos ir vyro byrantys santykiai ir šeimos išgyvenama krizė. Net nenumaniau, kad viskas išsirutulios taip, kaip išsirutuliavo. Rekomenduoju! Versite puslapis po puslapio norėdami sužinoti išskirtinę šios knygos atomazgą.
Šią knygą galite rasti Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.
Knyginėtoja Vilma