Tęsiantis Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, balandžio 27 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoja Rasa Sage.
Nyderlanduose su vyru ir dviem vaikais gyvenančiai rašytojai Rasai Sagei kūryba užima labai svarbią vietą. Rasa Sagė – tinklalaidės „Ir nėr kūrybai pabaigos“, tinklaraščio www.apiesantykius.lt kūrėja, įvairių kultūros, kelionių publikacijų autorė, išleidusi tris romanus: „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ (2017), kuriame ryškios emigrantiškos patirtys, „Tavo likimo krašteliu einu“ (2019) – knygą apie meilę ir neapykantą, konkurenciją ir nepagrįstus lūkesčius, vienatvę ir skaudžiausius praradimus, distopiją „Burbulas. Pasaulis be vaikų“ (2021), kurioje pasakojama istorija, įvyksianti po 300 metų pasaulyje, kur vyrauja technologijos, tačiau beveik nėra vaikų. Taip pat rašytoja yra išleidusi ir elektroninę knygą „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“ (2019).
Susitikimo pradžioje Rasa Sagė atskleidė savo slapyvardžio kilmę. O tam yra net trys paaiškinimai! Visų pirma, Sagė – autorės pavardės trumpinys, nes tikroji pavardė autorei nepatiko dar mokyklos laikais, o ištekėjus prisidėjo ir dviguba „uodegytė“, kurios dažniausiai niekas neištaria. Antras – sagė, kaip papuošalas, skirtas laisvalaikiui, pasipuošti, kaip ir autorės pasirinktas literatūros žanras – romanas. Taip pat sagė turi aštrų spygliuką, kuris lyg ir simbolizuoja rašytojos gvildenamas kontroveršiskas temas. Trečias paaiškinimas – žodis „sage“, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „išminčius, išmintingas“, o pačiai rašytojai labai artimos sritys yra filosofija ir psichologija, todėl šis variantas rašytojai labai artimas savo reikšme.
R. Sagė trumpai pristatė visus tris savo romanus. Prisipažino, kad pirmąją knygą – „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ – rašė net keturis metus dėl labai paprastos priežasties – nežinojo, kaip tai daryti. Pirmas impulsas parašyti knygą buvo išvykimas iš Lietuvos. Gimus dukrai, atsirado labai daug laisvo laiko, erdvės galvoje, todėl visa patirtis, sukrėtimas, kurį sukėlė emigracija, nugulė knygos puslapiuose. Įdomus faktas tas, kad rankraštį išsiuntė net į 33 leidyklas. Kodėl būtent tiek? Nes vienų mokymų metu išgirdo tokią „taisyklę“: jei nesiseka, pabandykite 33 kartus, jei ir tada nepavyksta, tuomet nebeverta bandyti. Galima sakyti, kad ši taisyklė pasiteisino, nes net kelios leidyklos susidomėjo rankraščiu. Tik tuomet rašytoja pradėjo gilintis į teorinius romanų rašymo aspektus, jų kūrimo metodus, kuriuos rašytojai jau turėtų žinoti.
Antros knygos „Tavo likimo krašteliu einu“ idėja – apie žmones, jų santykius, kaip mes vieni kitus veikiame to net nepastebėdami. Kažkoks įvykis, atsitikęs vieno žmogaus gyvenime, paveikia daugelio žmonių likimus aplink jį, lyg akmenukas, įmestas į vandenį, sukelia raibulius.
Trečioji knyga „Burbulas. Pasaulis be vaikų“, išleista 2021 m., yra autorės sielai artimiausia knyga, lyg mažas vaikas, kurį reikia apgaubti meile… Jos idėja gimė beveik atsitiktinai, kai pokalbio prie kavos metu išsivystė mintis apie pasaulį be vaikų. Vaikų neturėjimo filosofija egzistuoja jau seniai – ji vadinama antinatalizmu. XX a. šios filosofijos atstovai teigė, kad neturėtume priversti kitų egzistuoti, juk negalime vaikų atsiklausti ar jie nori atkeliauti į mūsų pasaulį, mes nusprendžiame už juos. Visuomenėje vyrauja vaikų mažėjimo tendencija, kas lyg ir iššaukė knygai šią temą. Šiuolaikinio jaunimo planuose vaikai taip pat užima vieną iš paskutiniųjų vietų…
Paklausta, ką mėgsta skaityti, autorė teigė skaitanti daug, stengiasi perskaityti lietuvių autorių knygas, skaito knygų klubo rekomenduotas knygas, turi įkūrusi knygų klubą Olandijoje, kuriame nariai keičiasi knygomis – pristato skaitytas ir pasiūlo, rekomenduoja jas perskaityti ir kitiems nariams.
Kodėl sudomino būtent rašytojos kelias? Kaip teigė R. Sagė, kiek save atsimena, visada norėjo būti rašytoja. Ir, būtent, rašyti romanus. Net nekilo mintis rašyti vaikams ar paaugliams. Pasak autorės, kiekvienas žmogus turi tam tikrus duomenis, pagal kuriuos jis randa savo sritį, nesvarbu, ar tai būtų kažkokia sporto šaka, ar, kaip šiuo atveju, pasirinktas žanras. Be to, pasirinkimui rašyti įtakos turėjo ir šeimos gija. Tėčio žemaitiškoje pusėje visi turėjo (ir turi) menininko gyslelę, o mamos aukštaitiškoje šeimoje visi labai mėgo (ir mėgsta) skaityti knygas, o joje visa tai susijungia.
Kaip teigia pati rašytoja, „tai yra toks didžiulis malonumas kurti ir užrašyti istoriją, kuri gyvena tavyje… Kūryba yra tarsi grįžimas į save.“.
Susitikimo pabaigoje rašytojai įteikta simbolinė saldi dovana – Kuršėnų vyniotinis, linkint kūrybinio įkvėpimo ir naujų istorijų.
Informacijos specialistė
Asta Gasiūnienė
