*1915 m. birželio 1 Runionių kaime, Alantos vlsč. † 2018 m. vasario 22. Mokėsi Molėtų progimnazijoje, 1938 m. baigė gimnaziją Kaune. 1938–1939 m. mokėsi ir baigė Lietuvos kariuomenės puskarininkių mokykloje karo sanitarijos kursus. Priklausė „Ateitininkų“ jaunimo organizacijai. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Telksnys įsijungė į rezistencinę veiklą, buvo suimtas ir kalintas, karo pradžioje išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metais dirbo „Žaibo“ spaustuvėje, leido antifašistinį laikraštį. 1943 m. suimtas ir išvežtas į Štuthofo (Stutthof) koncentracijos lagerį. Po 11 mėnesių paleistas, tačiau vėl pradėjus domėtis vokiečių saugumo policijai, pasikeitė pavardę ir tapo Vladu Lankaičiu. 1944–1981 m. dirbo medicinos felčeriu Saločiuose, Šakynoje, Raudėnuose, Jonavoje. Nuo 1977 m. gyveno Kaune. Paskelbė straipsnių, atsiminimų, pjesių. Išleido autobiografinę apysaką apie Štuthofą „Kamino šešėlyje“ (1990), beletrizuotą atsiminimų knygą „33-eji metai svetima pavarde“ (1993), „Nuo Kėgžlio ligi Aluntos“(1999). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu (2001), už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu (2010).
V. TELKSNIO KŪRYBA
■ Kamino šešėlyje: [atsiminimų apysaka]. – Vilnius: Mintis, 1990.
■ 33-eji metai svetima pavarde: [atsiminimai]. – Vilnius: Mintis, 1993.
APIE V. TELKSNĮ
■ Vanagas, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 316–317.
■ Brikas, Algimantas. Mirties vartai lėmė negrįžti. – Iliustr.: [apsilankymas Lenkijoje, Štuthofo koncentracijos stovykloje] // Šiaulių kraštas. – 2015, rugpj. 7, p. 7.
■ 2005 birželis: Sukanka 90 metų memuaristui, dramaturgui, publicistui Vladislovui Telksniui / Parengė Paulina Dabulevičienė. – Kūrybos bibliografija // Tarp knygų. – 2005, Nr. 4, p. 42.