Vaikų traukinys / Viola Ardone. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 222, [2] p.
„Vaikų traukinys“ – emocionalus ir jautrus romanas apie likimą. Istorija paremta mažai žinomais tikrais faktais, kuomet tūkstančiai neturtingų pietų Italijos vaikų po Antrojo pasaulinio karo buvo išvežti į šalies šiaurę ir apgyvendinti globėjų šeimose. Tai buvo italų komunistinės organizacijos planas ištraukti juos iš nuniokotos teritorijos bei skurdo.
Aštuonmetis Amerigas dienas leidžia Neapolio gatvelėse ir šiukšlynuose ieškodamas skudurų. Mama iš jų siuva drabužius ir parduoda turguje. Amerigas nelanko mokyklos, o didžiausia jo svajonė – nauji, tik jam vienam priklausantys batai. Svajonė tampa tikrove, kai Italijos valdžia pasiūlo didžiausius nepriteklius kenčiančioms šeimoms iš skurstančių šalies pietų laikinai išsiųsti savo vaikus į turtingesnę šiaurinę dalį. Daugybė šeimų pasinaudojo šia galimybe ir 1946 metų rudenį ilgi traukinių ešelonai pajudėjo į šiaurę.
Kelionės metu Amerigą, kaip ir tūkstančius kitų vaikų, kamuoja nerimas ir artimųjų ilgesys. Jis nežino, kas jo laukia, ir baiminasi, kad nebegrįš namo, tačiau pažintis su nauja šeima išvaiko baimes. Pirmą kartą gyvenime Amerigas nejaučia alkio, yra šiltai apsirengęs, avi naujus batus ir vėl lanko mokyklą. Pirmą kartą gyvenime jis yra mylimas, vertinamas ir – laimingas. Atėjus laikui grįžti Amerigo širdis plyšta iš skausmo, bet kito kelio nėra.
Grįžęs į Neapolį, jis neranda vietos nei purvinose ir skurdžiose gatvėse, nei savo tikrosios motinos glėbyje, todėl nusprendžia sekti savo likimą ir net ryžtasi didžiausiai įmanomai aukai, nes kartais norėdami surasti savo pašaukimą, turime atsisakyti visko, net ir motinos meilės.
Kitą kartą gimtajame mieste jis pasirodo tik 1995-tais metais, motinos laidotuvėse. Dabar Amergo jau yra garsus smuikininkas ir į savo istoriją gali pažvelgti kitomis akimis. Jam lemta galutinai susitaikyti su praeitimi, kurią bandė pamiršti, rasti atsakymus, kurie liko neatsakyti, atleisti bei ramiai žvelgti į ateitį.
„Vaikų traukinys“ – skausmingas romanas apie viltį bei mažai kam žinomą italų šeimų patirtį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.