Gegužės 14 dieną Verbūnų globos namuose įvyko jaukus renginys – garsiniai skaitymai „Žodis pavasariui“. Skaitymus organizavo Verbūnų biblioteka. Atbundančios gamtos proga susirinkę Verbūnų globos gyventojai pasinėrė į literatūrinę kelionę, kurioje persipynė nuotaikingos mįslės, pasakos, poezija ir proza.
Skaitymų valanda prasidėjo pasaka apie pavasario pirmuosius žingsnius ir darbus. Šiame kūrinyje vaizdingai pasakojama, kaip pavasaris apsisiautęs žaliais rūbais, žingsnis po žingsnio keliauja per žemę, savo stebuklinga lazdele pažadindamas miegančius laukus, upelius, medžius ir gėles.
Renginio akcentu tapo sensorinė kelionė po atgijusius pirmuosius pavasario ženklus: kvapus, garsus ir spalvas. Skaitymus paįvairino interaktyvi dalis – bibliotekininkės pavasario tema užduotos mįslės. Daugiausia juoko ir diskusijų sukėlė mįslė apie pakalnutę: „Balti skambučiai ant vieno koto kabo, mišką kvepina, bet niekad neskamba“. Vėliau skambėjusios Justino Marcinkevičiaus eilės privertė dalyvius susimąstyti apie pavasario grožį, kuris jo poezijoje atsiskleidžia ne tik per žydinčią gamtą, bet ir per vidinį žmogaus sielos atgimimą.
Literatūrinę valandą vainikavo filosofinė Vydūno citata apie tai, kad žmogus, kaip ir medis, pavasarį turi sukrauti žiedus, kad rudenį duotų vaisių. Kiekvienas renginio dalyvis gavo simbolinę dovaną – lapelį su pavasarišku palinkėjimu, skatinančiu džiaugtis atgimstančia gamta.
Garsiai skaitomas žodis padėjo pajusti tikrąjį pavasario atgimimą ne tik už lango, bet ir savo širdyse. Tikimės, kad tokie teminiai skaitymai ir toliau tęsis kaip graži bendrystės tradicija.
Antanina Petrauskaitė,
Verbūnų bibliotekos bibliotekininkė
Nuotraukos Jūratės Stankaitienės
