Birželio 3-ąją Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje įvyko jaukus ir įkvepiantis renginys – kraštietės tautodailininkės, tekstilininkės Virginijos Šimkienės tekstilės darbų parodos atidarymas, skirtas Pasaulinei mezgimo viešumoje dienai.
Renginį pradėjo ypatingas muzikinis sveikinimas – Kuršėnų meno mokyklos mokinė Ugnė Kiselytė kanklių šnabždesiais pasveikino susirinkusiuosius. Ji atliko Sigimanto Žentelio kūrinį „Tarantela“ bei Valentino Bagdono pjesę, perteikdama renginio nuotaiką jautria ir išraiškinga muzika (mokytoja Rima Ananjevienė).
Parodos eksponatai kviečia į kelionę per mezginių raštus, siūlų pynes ir širdies šilumą. Servetėlės, drabužiai ir kiti rankų darbo dirbiniai – kiekvienas iš jų pasakoja tylų, jautrų, bet labai iškalbingą pasakojimą. Virginija Šimkienė mezga nuo pat vaikystės – pirmuosius žingsnius ji žengė dar mokykloje per darbų pamokas, vėliau to mokėsi ir iš klasioko mamos. Mezgimas tapo jos laisvalaikio dalimi, hobiu, būdu išreikšti save.
Pirmoji autorinė paroda buvo surengta dar 2013 metais. Nuo tada menininkės darbai puošė ne vieną erdvę – nuo kuklių servetėlių iki meniškų drabužių kolekcijų. 2016 m. Virginija buvo pripažinta geriausia Šiaulių rajono tautodailininke. Jos veikla neapsiriboja vien tik kūryba – ji aktyviai organizuoja edukacijas, rengia mezgimo iniciatyvas, dalijasi savo meile šiam menui su kitais.
Mezgimo įkvėpimas Virginiją aplanko vakare – kai baigti visi dienos darbai, kai nurimsta šurmulys. Tuomet ji atsiverčia senus žurnalus, derina schemas, kuria naujus raštus, jungia skirtingus elementus. Jos mezgimo istorijos – tai ir šeimos istorijos: kai augo vaikai, buvo apmegzta visa šeima, o dabar jau ir anūkė mezga lėlėms.
Nuo 2015 metų Virginija skiria savo kūrybą ir tiems, kuriems šiluma ypač reikalinga – ankstukams. Kojinės, liemenės mažyliams – tai jos tylus rūpestis ir meilė trapiai, bet nepaprastai svarbiai gyvybei.
Artimiausiu metu Virginijos darbai bus eksponuojami Renavo dvare – dar viena proga pasinerti į tekstilės pasakojimus ir pajusti, kiek širdies galima įpinti į siūlą.
Kiekviena Virginijos sukurta akis – tai ne tik siūlas, bet ir gyvenimo sekundė. Kaip taikliai pažymėjo Kuršėnų miesto seniūno pavaduotoja Giedrė Karkalienė, sveikindama tautodailininkę: „Kiekviena išmegzta akis – tai viena gyvenimo sekundė. Kiek gyvenimo įdėta į šiuos darbus. Būk ir toliau tokia aktyvi ir gerų „akių“.
Ši paroda – tai ne tik gražių mezginių rinkinys. Tai ir pasakojimas apie gyvenimą, šilumą, kantrybę ir meilę rankų darbui. Ji kviečia stabtelėti, pasižiūrėti atidžiau ir suprasti, kiek daug galima sukurti, kai darbas atliekamas su meile ir nuoširdumu.
Kristina Ruočienė,
Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė
Nuotraukos autorės
