MŪSŲ ŠIUPYLIAI

Keliasi žemė ryto skambėjime.
Saulė sudraskė spengiančią tylumą,
Dar nepareiname, dar tik išėjome.
Dar nesileidžiame. Dar tiktai kylame.

Tolumos, tolumos! Platumos, platumos!
Amžinos amžinu laiko srovenimu.
Jūs — neaprėpiamos. Jūs — neužmatomos.
Sako, kad jus ir vadina gyvenimu.

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

„Namai yra kur kas daugiau nei adresas, kuriuo galiu būti surastas. Tai šventa vieta, kurioje gera būti, kurioje norisi pasilikti su brangiausiais žmonėmis. Ten, kur galiu parodyti kitam ir pirmiausia sau pačiam savo veidą. Vieta, kur žmogus pasijunta žmogumi, mylimu, svarbiu, gerbiamu, išgirstamu. Norint surasti, dažnai tenka išeiti. Norint atrasti tikruosius namus, kartais prireikia juos palikti.“
(Kunigas MINDAUGAS ŠAKINIS )

Šiupylių bibliotekoje atidaryta fotografijų paroda „Mūsų Šiupyliai“. Paroda pasakoja apie šiupylietės AUDRONĖS KIBILDIENĖS pasivaikščiojimus po Šiupylių kaimą.
Pasak parodos autorės – ,,fotografijos šiandien daromos ne tam, kad prisiminti kažkokius įvykius, įamžinti vaizdus, o tam, kad pasakytų, praneštų, kaip aš jaučiuosi, kuo dabar gyvenu“.

Maloniai kviečiame į virtualią parodą!

SALVINIJA ŠEŠKAUSKIENĖ,
Šiupylių bibliotekos bibliotekininkė

Reikia labai mylėti savo Tėviškę, kad dar labiau mylėtum savo Tėvynę.
ANTANAS BILIŪNAS

Neišsižadėjau ir neužmiršau,
tebeturiu tave tokią, kokia buvai,
kai mane auginai…
LIŪNĖ SUTEMA

Pasaulis didelis,
O tėviškė kaip grūdas
Po vyturio numintu grumsteliu…
KAZYS BRADŪNAS

Tai gražiai mane augino
laukas, pieva, kelias upė,
Tai gražiai už rankos vedė
vasaros diena ilga.
JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli,
Prieš amžius uždegtas senajam židiny.
Pro pilką negandą, pro neviltį tu vėlei,
Mane naujų dienų rytojun vadini.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS