Skip to content Skip to footer

Keliasi žemė ryto skambėjime.
Saulė sudraskė spengiančią tylumą,
Dar nepareiname, dar tik išėjome.
Dar nesileidžiame. Dar tiktai kylame.

Tolumos, tolumos! Platumos, platumos!
Amžinos amžinu laiko srovenimu.
Jūs — neaprėpiamos. Jūs — neužmatomos.
Sako, kad jus ir vadina gyvenimu.


JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

Reikia labai mylėti savo Tėviškę, kad dar labiau mylėtum savo Tėvynę.
ANTANAS BILIŪNAS

Pasaulis didelis,
O tėviškė kaip grūdas
Po vyturio numintu grumsteliu…

KAZYS BRADŪNAS

Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli,
Prieš amžius uždegtas senajam židiny.
Pro pilką negandą, pro neviltį tu vėlei,
Mane naujų dienų rytojun vadini.

BERNARDAS BRAZDŽIONIS
                                  

Man reikia nuo tėvo stalo
Duonos juodos paragauti
Kaip tikinčiam, kuris privalo
Ramybę ir atlaidus gauti.

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

Komentaras