Kovo 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje atidarytos Antano Dilio (1932–2021) fotografijų parodos „Gyvenimo pareiga“ ir „Kryžių kalnas: 1987–1990“.
Dar 2020 m. Antanas Dilys Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešajai bibliotekai padovanojo beveik 1200 fotografijų, todėl, jaučiant pagarbą šiam žmogui ir jo nuveiktiems darbams, buvo parengtas ir laimėtas projektas „Antano Dilio fotografijos erdvinėje materijoje“, kurio partnerė – Šiaulių rajono savivaldybė, o jį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vienas iš šio projekto tikslų yra ne tik pagerbti A. Dilį, jo indėlį į fotografijos istorijos paveldosaugą, bet ir įamžinti šio autoriaus darbus, reikšmingus ne tik Šiaulių regionui, bet ir Lietuvai. Sukurta unikalaus erdvinio dizaino paroda „Gyvenimo pareiga“ yra jo, kaip fotoreporterio, reportažo žanro atstovo užfiksuotų įvairių kaimo gyvenimo, ankstesnio laikmečio darbų, rūpesčių ir švenčių, džiaugsmų atskleidimas. Tarptautinės fotomeno asociacijos nario, fotomenininko ir parodos konsultanto Aleksandro Ostašenkovo teigimu, tai „puikiai įvykdytas projektas, skola Antanui Diliui už taip jautriai pragyventą ir išgyventą gyvenimą… Tas darbas, skirtas šiam fotografijos maestro, man panašus į monumentą jo atminimui…“. Šios originalaus erdvinio išpildymo idėjos autorius – dizaineris Darius Linkevičius. Parodos akcentas – medinės konstrukcijos stovai – darniai įsilieja į bibliotekos interjerą jį papildydami ir tarsi pratęsdami medžio, kaip bibliotekos simbolio, liniją. Skirtingo formato fotografijos ir tekstai, atspausdinti ant įvairių plokščių, padeda išvengti monotonijos, lyginant su pateikimu kabinamuose rėmeliuose.
Kita paroda, skirta Kryžių kalno monumentalumui, nebūtų dabar išskirtinė (tokių yra surengiama gana daug), bet ji apima sovietinio „atšilimo, persitvarkymo“ laikmetį – 1987–1990 m., kuomet tokias menines Kryžių kalno fotografijas užfiksavęs Antanas Dilys buvo bene pirmasis Sovietų Sąjungoje, išdrįsęs tai pradėti ir jas paskelbti.
Be to, šie, 2023 metai, yra simboliniai – Antano Dilio įkurtam Fotografijos muziejui sukanka 50 metų, kurio idėją fotožurnalistas kartu su bendraminčiais įgyvendino dar 1966 m., Šiauliuose pradėjęs organizuoti fotomėgėjų klubo veiklą. Tada tokių specializuotų fotografijos paveldo muziejų nebuvo visoje Sovietų Sąjungoje, o ir pasaulyje jų veikė tik apie 20–30, ir tai dauguma privačių.
Projekto vadovė, l.e.p. skyriaus vedėja Loreta Motuzienė išsamiai pristatė pačią parodą, jos atsiradimo istoriją, bibliotekai dovanotas autoriaus fotografijas. Apie patį Antaną Dilį plačiau papasakojo jo buvęs kolega, bičiulis, bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Almantas Šlivinskas, kuris apgailestavo, kad fotografas nebespėjo surengti savo kruopščiai planuotos jubiliejinės parodos, iki kurios atidarymo buvo likę tik keli mėnesiai. Savo esybe buvęs tikras altruistas: „jis jautė pareigą duoti, dovanoti kitiems, atminties institucijoms, o ne kaupti sau. Apie jo tūkstantines dovanas yra publikuota gana daug, bet kad tai buvo jo gyvenimo pareiga, tikiuosi tai suprasime iš pačios parodos“. Fotomenininkas A. Ostašenkovas konsultavo ir padėjo atrinkti tas fotografijas, kurios, profesionalo akimi žiūrint, geriausiai perteikia jų autoriaus gebėjimus sustabdyti akimirką, perteikti nuotaiką bei laikmetį. Jis prisiminė, kad jie drauge su A. Diliu dirbo, kūrė ir priėmė ano laikmečio iššūkius, būdami fotožurnalistais, todėl galįs papasakoti daugybę istorijų, prisimenant darbą su šiuo žmogumi iš didžiosios raidės. Fotografas kalbėjo, kad apie Antano Dilio organizuotas parodas, konferencijas, į kurias verždavosi fotografai, kritikai, menotyrininkai, žurnalistai, fotografijos mėgėjai iš Lietuvos ir visų tuometės Tarybų Sąjungos respublikų, užsienio – sklido legendos, net viešbučiuose jie netilpę ir miegoję ant grindų. Šiaulius ir Lietuvą daugelis atrasdavo ir Antano Dilio dėka. Jo kolega fotomenininkas Ričardas Dailidė taip pat negailėjo gražių žodžių apie bendramintį: „tai buvo Šiauliuose vystyto fotomeno judėjimo titanas“ ir apgailestavo, kad jo atminimo įamžinimas Šiauliuose yra vangus, nors tokių pasiūlymų savivaldybei jis pateikė. A. Dilio amžininkas Algirdas Kulikauskas parodos fotografijose išvydo savo vaikystę, o Šiaulių kino meno klubo pirmininkas ir vienas iš Šiaulių kino muziejaus įkūrėjų Viktoras Gundajevas pasidžiaugė, kad nors maža dalelė šios istorinės asmenybės palikimo bus išsaugota tokia unikalia paroda.
Ši paroda bibliotekoje bus eksponuojama iki balandžio 29 d., o po to autoriaus fotografijų sklaida tęsis Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos regionų bibliotekose.
Asta Gasiūnienė,
Informacijos specialistė
Nuotraukos autorės ir Antano Untydi
