Minint jubiliejinę Knygnešio dieną, Dubysos aukštupio mokyklos Aukštelkės ketvirtokai užsuko į Aukštelkės biblioteką prisiminti ir padiskutuoti apie Lietuvos knygnešius.
Toks geras jausmas, kai ne mokai, o diskutuoji su sau lygiais – žinančiais, mąstančiais ir nebijančiais pasakyti savo nuomonę. Juk svarbiausia – ne žinoti, bet suprasti, kodėl tai įvyko, kodėl žmonės taip elgėsi ir kaip tai įtakojo įvykius. Ir svarbiausia, kokią įtaką turi 160 metų senumo įvykiai šiandienos mūsų gyvenimui?
Vienas iš būdų tai suprasti yra tiesiog įsivaizduoti, o kas būtų jei..? Jei nebūtų knygnešių? Jei lietuviai nebūtų užsispyrę? Jei knygnešiai nebūtų norėję rizikuoti ir aukotis? Jei lietuviai būtų perėmę rusišką abėcėlę? Jei nebūtų slapta mokę savo vaikų lietuviškų rašmenų? Jei būtų pasidavę Rusijos carui?
Klausimai labiau filosofiniai, skirti pamąstymui ir fantazijai, tai ir atsakymai tokie pat. Pradedant nuo „Lietuvos išvis nebūtų“, „nebūtų lietuviško rašto“, „būtume rusai“ iki „nebūtų cepelinų“…
Labai džiugu, kad vaikai noriai mąstė ir diskutavo, juk kuo daugiau savarankiškai mąstančių, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuva, lietuviai, lietuviškas raštas, na, ir tikriausiai cepelinai, dar išliks laaabai ilgai…
Daugiau akimirkų iš susitikimo galite pamatyti: https://www.facebook.com/Biblioteka.Aukstelkeje/posts/pfbid02ipZ2hzNmMY4kN5EtxoDqJxNiUsXVkKhTZqgAPs1m3RmqEHe1MQQzikP66pGNPjGcl
Jurga Šarauskaitė-Černiauskienė,
Aukštelkės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
