Skip to content Skip to footer

Sausio 23 dieną sukako 125 metai nuo vienos didžiausių lietuvių – ir lietuvninkų – rašytojų, Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotojos, to krašto ambasadorės I. Simonaitytės gimimo. 2022-ieji Lietuvoje paskelbti Ievos Simonaitytės metais.
Gegužės 12 d. Ginkūnų bibliotekoje vyko literatūrinė valanda „Raskime laiko stabtelėti ties ja. Ieva Simonaitytė“. „Nelengva pavainikės mergaitės vaikystė, kaulų liga, ilgesys žvelgiant per kelią į mamos namų langus, paskiau – žaibiškai aplankiusi šlovė, ko gero, subrandino kietą neprieinamos, išdidžios rašytojos Ievos Simonaitytės būdą.“ – tokiais žodžiais Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Rimvida Linauskienė bandė perteikti I. Simonaitytės išgyvenimus.
Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aušra Višniauskienė savo pranešime „Žmogus ir jo aplinka. Ievos Simonaitytės asmenybė“ susirinkusiems papasakojo apie žymiosios Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės nelengvą gyvenimo kelią, įdomius biografinius faktus. Taip pat, pasakojo apie autorės vaikystę, meilę, tikėjimą bei pasaulėjautą.
Renginio dalyviai žiūrėjo Roberto Verbos dokumentinį filmą „Ieva Simonaitytė“, skaidres su I. Simonaitytės nuotraukomis, susidomėję klausėsi šios tvirto charakterio rašytojos balso įrašų, reiškė savo mintis, diskutavo.
Tiesmuka, išdidi, tvirta ir vieniša. I. Simonaitytės charakterį atskleidžia ir citatos iš kūrinio „Aukštujų Šimonių likimas“: „Aš ne iš tų, kurie mėgsta atverti savo širdį tarsi kiemo vartus, pro kuriuos įeina ir išeina kas tik nori…”, „Savo širdies aš nenešioju ant delno. Esu daug kentėjus, daug nusivylus. Naje… Visko buvo! Visko! Ale to – niekas niekada nesužinos! Niekada.”
Renginio pabaigoje pasidžiaugta, kad įgeidžiu ir kaprizingu charakteriu I. Simonaitytė sutvėrė kūrybos pasaulį, kuris mums padovanojo daugybę didžių kūrinių.

Rimvida Linauskienė,
Ginkūnų bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
Autorės nuotraukos

Komentaras