KOVO AŠTUNTOSIOS SVEIKINIMO ATVIRUKAI: XX a. II p.

Kovo 8-oji –Tarptautinė moterų solidarumo diena išaugo iš darbininkių judėjimo ir nuo 1975 m. tapo Jungtinių Tautų pripažįstama kasmetine švente.
Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas. Vienas tokių vyko 1857 m. kovo 8 d. Niujorko tekstilės fabrike, kur moterys protestavo prieš ypač prastas darbo sąlygas ir mažus atlyginimus.
Pačios šventės ištakos yra 1908 m. demonstracija Niujorke, kurioje dalyvavo 15 tūkstančių moterų. Jos reikalavo trumpesnės darbo dienos, didesnės algos ir teisės balsuoti. Po metų Amerikos socialistų partija pirmoji paskelbė Nacionalinę moterų solidarumo dieną.
Idėja suteikti šiai dienai tarptautinės šventės statusą kilo aktyviai moterų teisių gynėjai Klara Zetkin. Ji apie tai paskelbė 1910 m. kovo 8 d. tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje.
Vėliau Tarptautinė moters diena buvo paminėta Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje kt. šalyse.

Ypač daug dėmesio „Kovo 8-osios“ šventei buvo skiriama Sovietų Sąjungoje. Tačiau čia moterų solidarumo diena oficialiai buvo ypač politizuota, o neoficialiai – iškreipta ir suprimityvinta: vos ne visi vyrai teikdavo gėles (dažniausiai tulpes) visoms moterims, ir laukdavo šventės pobūvio. Savo mokyklinės klasės „moteris“ Moters dienos proga sveikindavo net ir pradinių klasių „vyrai“… Dėl to, kad šventės apimtis buvo visaliaudinė, jai pažymėti buvo skiriama daugybė šūkių, transparantų, plakatų, ir tūkstančiai sveikinimo atvirukų. Dauguma jų buvo leidžiami Rusijoje, averse dominavo gėlių siužetai, reverse – ženkliniai (su atspausdintu pašto ženklu) ir linijomis adresui, pritaikyti atvirlaiškio funkcijai. Gauti „Kovo 8-osios“ atviruką su sveikinimo tekstu lietuvių kalba buvo sudėtingiau, bet lietuviai vis tik stengdavosi rinktis lietuviškus (kurie ėmė rastis XX a. septintame dešimtmetyje), ir dėl to, kad baltų mentalitetas kitoks, truputį skyrėsi jų iliustracijų siužetas, siuntimo būdas: juos siųsdavo privačiai, vokuose, ženklinių atvirukų pasiūla buvo labai maža. Lietuvoje ši diena dar buvo tarsi „Motinos dienos“ atitikmuo, nes dabartinė Motinos diena, pirmąkart įteisinta JAV 1914 m., (Lietuvoje švenčiama pirmąjį, JAV – antrąjį gegužės sekmadienį), laikyta priešiška SSRS ideologijai. Dabartinėje Rusijoje ji įteisinta tik 1998 m.

Turbūt kiekvieno namuose galime surasti senų atvirukų, kurie mums pasakoja savo istoriją. Ypač įdomi sveikinimo užrašų ant lietuviškų atvirukų istorija – kiekviename palinkėjime rasime kitokią reikšmę ir prasmę, tik ne visiems priimtina ją viešinti. Aš „Moters dienos“ atvirukų suradau visą pluoštą ir kviečiu Jus pasigrožėti jais.

Šakynos bibliotekininkė Zina Keturakytė