Skip to content Skip to footer

Balandžio 21 d. Gilaičių biblioteka organizavo akciją „Neleiskime ištrinti atmintį“, kurios metu buvo tvarkomos šalia Gilaičių esančios Apšrujų kaimo kapinaitės. Kapinaitėse, pasak gilaitiškių, nebelaidojama maždaug nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų. Tarpukariu čia buvo koplyčia, kurioje kaimo gyventojai meldėsi, buvo giedamos gegužinių giesmės. Per karą koplytėlė sudegė. Pokario sunkmečiu vietiniai gyventojai sumeistravo kitą, o vėliau dar porą kartų ji buvo atnaujinta. Gilaitiškiai iš savo namų į koplytėlę buvo sunešę šventųjų statulėlių, žvakidžių, vazų gėlėms, paveikslų religine tematika, maldaknygių. Praėjusių metų gruodžio 30 d. kilęs gaisras  suniokojo nedidukę, apie 1,5 m. ilgio ir tokio pat pločio, prieš dešimtmetį kaimo bendruomenės įrengtą koplytėlę.

Gilaičių biblioteka, organizuodama akciją, tikėjosi atkreipti dėmesį į kaimo paveldą, neleisti išnykti tam, ką sukūrė mūsų tėvai, seneliai, proseneliai. Atsiliepdami į kvietimą, kaimo žmonės atėjo kas nešini grėbliuku, kas šiukšlių maišeliu, o kas tiesiog tikėdami, kad jų dvi rankos bus labai naudingos. Talkoje dalyvavo visi, kuriems svarbus šios sakralios vietos išlikimas. Labai sujaudino gilaitiškio Vido mintis: „Norėjosi po gaisro kažkuo prisidėti tvarkant kapinaites, o sužinojus, kad vyks tokia akcija, džiaugiausi, kad ir aš – reikiamu laiku, reikiamoje vietoje“. Akcijos metu buvo išvalytos gaisro liekanos, išrinktos nulūžusios medžių šakos, išgrėbstytas žolynas, sutvarkytas gėlynas.

Dėkojame Kužių seniūnijos seniūnei Jolandai Rudavičienei, seniūnijos darbininkams už pagalbą tvarkant kapinaičių teritoriją.

 Pasibaigus talkai, galvoje „sukosi“ kažkada pasakyti JAV viceprezidento ir ekologo Alo Goro žodžiai: „Neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien. Gali beviltiškai šaukti praeinančiam laikui sustoti, bet laiko neveikia jokie prašymai ir maldavimai. Virš išblukusių kaulų ir susimaišiusių daugybės civilizacijų palaikų užrašyti jaudinantys žodžiai: „Per vėlu“. Nematomoje gyvenimo knygoje užfiksuoti mūsų budrumas ir aplaidumas“.

Rita Bielskienė,

Gilaičių bibliotekos bibliotekininkė

Nuotraukos Ritos Bielskienės ir Reginos Krikštanavičienės

Komentaras