Paprasčiausiai pasiilgau arklio,
jo protingų ir gerų akių.
(Justinas Marcinkevičius)
Liaudies etimologija miestelio Kužiai pavadinimą sieja su bendriniu žodžiu „kužis“, reiškiančiu: „arklys, kumelys, kumeliukas“. Todėl miestelio heraldikoje pavaizduoti arkliai. Arklys simbolių kalba reiškia gyvenimiškas jėgas, jaunystę, greitį ir grožį.
Gruodžio 6-ąją minime šv. Mikalojaus, kuris laikomas keliauninkų globėju, ir Arklių dieną. Šia proga Kužių bibliotekoje surengta paroda, kurioje eksponuojama kužiškės Antaninos Sergejevos renkamos kolekcijos dalis.
Antanina didžiaisiais žmogaus pagalbininkais laikomus arklius pamilo dar vaikystėje. Gyvenant Ariogaloje (Raseinių r.), moters tėvai laikė arklius, o mergaitei tekdavo juos šerti, girdyti, o taip pat ir pajodinėti. „Tai švarus gyvulys. Iš pirmo po ranka pasitaikiusio kibiro ir bet kokio vandens niekuomet negers“, – pasakojo Antanina, gerai ir iki smulkmenų prisimenanti, kaip buvo pradėta rinkti kolekcija. Pradžia 1988-ieji metai. Tuomet sutuoktinis Valentinas, žinodamas žmonos aistrą ir begalinę meilę žirgams, iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) lauktuvių parvežė arklio statulėlę. Paskui pirmąjį kolekcijos eksponatą į namus netruko sugūžėti ir visi kiti. Artimieji ir draugai, bičiuliai ir pažįstami Antaninai dovanoja ne tik eikliojo žirgo žirgelio statulėles, bet ir daiktus, simbolizuojančius jos mėgstamą gyvūną. „Visi jie man dovanoti, nė vieno nepirkau“, – tikina kolekcininkė.
Sergejevos arklių kolekciją, kurią Kužių bibliotekoje galima pamatyti iki gruodžio 31 dienos, pratęsia ir papildo spaudinių paroda „Paprasčiausiai pasiilgau arklio…“.
Kužių bibliotekos informacija
Ritos Bielskienės nuotr.
